– Tai ką rodo tokia tendencija? Atrodo, kad pusė gyventojų negali įpirkti būsto ir tai sustabdys Nekilnojamojo turto (NT) rinką?

– Tendencijos išties nėra džiuginančios. To priežastis – labai sparčiai augančios būsto kainos. Nuo 2020 metų pradžios jos išaugo beveik 50 proc. Tuo tarpu darbo užmokestis padidėjo tik 25 proc. atitinkamai įperkamumas sumažėjo. Ir tai ne vienintelė priežastis. Kita istorijos dalis – kylančios palūkanų normos. Jos dar labiau sumažino įperkamumą. O jam mažėjant vis daugiau gyventojų mato, kad tų netgi augančių pajamų dažnu atveju neužtenka būstui įsigyti.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Mes dažnai kalbame apie taupymą. Ar šiuo atveju lemia tai, kad žmogus niekaip negali sutaupyti pradiniam įnašui, ar nepakankamos jo pajamos paskolai gauti?

– Šiuo atveju tendencija yra, kad pajamos vaidina svarbesnį vaidmenį, nes pradinis įnašas nebėra esminis iššūkis. Per pandemiją indėlių skaičius sparčiai augo, dalis gyventojų tikrai susitaupė pradiniam įnašui. Tačiau dabar jų pajamos nėra pakankamos, nes dar kyla ir palūkanų normos, ir kiti kaštai. Būsto kainos irgi pakilusios. Žmonės baiminasi, kad su esamomis pajamomis jiems gali nepavykti vykdyti tų finansinių įsipareigojimų. Tai stebima ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Na, iš tiesų ir tai nėra labai geros žinios NT rinkai. Kaip tą iššūkį išspręsti? Turėtų arba ženkliai kilti gyventojų pajamos, arba turėtų įvykti tam tikra būsto kainų korekcija.

– Koks atoveiksmis po tokios tendencijos – niekas nepirks, NT rinka gali ir sustoti, neaugtų nauji pastatai?

–    Jau kažkiek ta rinka vėsta. Vėsimo tendencijos yra stebimos, bet vėlgi mes turėtume padidinti pasiūlas ir statybas naujas tam, kad sustabdytume tą kainų augimą. Per pastaruosius metus buvo didelis disbalansas tarp pasiūlos ir paklausos. Buvo nepakankamai statoma būstų, o popandeminiu laikotarpiu labai stipriai išaugo jų paklausa. Tai išbalansavo rinką, kainos būstų augo gerokai sparčiau nei gyventojų pajamos. Na, o dabar turėtų vykti tas susibalansavimo laikotarpis. Tai idealiu atveju kainos turėtų nebeaugti. Jei gyventojų pajamos toliau augs, tai po metų, dviejų mes matysime tam tikrą grįžtantį stabilumą.

Šiuo atveju stebima tendencija, kad pajamos vaidina svarbesnį vaidmenį, nes pradinis įnašas nebėra esminis iššūkis.

– Tai ne viskas prarasta? Gal geriau tuos metus, kitus gyventojams pataupyti, nesivarginti kreipiantis į bankus dėl paskolų ir palaukti, kol stabilizuosis NT rinka?

– Kiekvieno asmens situacija yra unikali. Vienas yra sukaupę pradiniam įnašui,  bet neturi pajamų pakankamų paskolai, kiti – priešingai. Bet yra požymių, kad rinka šiuo metu tikrai yra per daug išbalansuota. Dar be jau išvardintų priežasčių papildomai mes turime infliacijos šoką, kiti kaštai išaugo šeimoms. Ir taip pat turime palūkanų normų kilimą, taigi šis kokteilis nėra labai skanus būsto rinkai. Bet reikia tikėtis, kad tos tendencijos šiek tiek susibalansuos, mes turėsime mažesnę infliaciją, kas yra prognozuojama, dėl ko galbūt ne taip sparčiai kils palūkanos. Ir  galbūt, viliuosi, būsto kainos nebekils ir pajamos augs, tuomet pamažu NT rinka turėtų stabilizuotis. Tiesa, dar  priklausys ir nuo jos pasiūlos, kiek bus pastatyta naujų būstų. Tada visi pradės tarpusavyje  konkuruoti ir bent jau tų kainų nekelti.

– Kokia viltis apskritai žiūrint į NT kainas? Ar šiandien mes matome kokį nors pokytį, kad jos bent šiek tiek pradėjo kristi?

– Daugelyje pasaulio valstybių jau yra matomas pokytis – mažėja būsto kainos, mažėja sandorių skaičius, tačiau Lietuvoje mes vis dar turime labai didelę inerciją. Oficialiai mes tik keletą pastarųjų mėnesių stebime kainų augimo mažėjimą. O kai kurių šaltinių teigimu, NT kainos vis dar didėja, taigi Lietuva nepradėjo to stabilizavimo etapo.