Kas laimės lietuvišką prekybos karą?

Ant nosies net treji rinkimai: savivaldos, Europos Parlamento, prezidento. Didelių dviračių politikai per rinkimų kampaniją neišradinės, visiems užteks ir vienos temos – kodėl pas mus tokios didelės kainos? Kažkas ne tik rinkimus, bet ir šį prekybos karą laimės, bet greičiausiai ne pirkėjas.

Kainos nemažos

Be abejo, ne legendos, kad Lenkijoje įvairių prekių kainos mažesnės nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, pas mus prieš Kalėdas pirkėjai džiuginami antimis už akcinę kainą, maždaug 2,99 euro už kilogramą. Pas kaimynus tai įprasta kaina. Kai būna akcija, ji, skaičiuojant ES valiuta, sumažėja visu euru. Panašiai yra ir su kitomis maisto prekėmis. Daliai jų taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM), pavyzdžiui, šviežiai mėsai ir žuviai. Daugumai prekių vis dėlto taikomas didesnis nei pas mus PVM – 24 proc., bet jos kainuoja pigiau nei Lietuvoje.

Vadinamieji prekybos turistai pastebi, kad Lenkijoje maisto, statybinės prekės, baldai, drabužiai ar avalynė pigesni, jei tai pagaminta savų gamintojų. Lietuvoje – atvirkščiai, lietuviška prekė dažnai įvertinama gerokai brangiau. Yra prekių, kurių kainos panašios ir ten, ir čia. Ypač pasaulyje žinomų ženklų. Pigiau tikrai nebus net ten.

Politikai kažkodėl ginklais ėmė žvanginti tik dabar, kai beveik niekas nebebrangsta. Įdomiausia, kad nuo metų pradžios iki rugpjūčio (tokie naujausi duomenys) prekybininkai dažniau kainas mažino, nei didino, bet pastebimai – net 17,8 proc. – pabrango sviestas ir jo gaminiai, taip pat aliejus bei kiti riebalai – 6,8 proc., kiaulienai ir paukštienai mažumėlę atpigus, mėsos subproduktų kainos ūgtelėjo 7 proc. Maisto kainų vidurkiui nemažos įtakos turėjo cukrus, jis per aštuonis mėnesius atpigo 18,2 proc.

Jei užsienio prekybos tinklai matytų kokią nors itin gerą pasipelnymo galimybę Lietuvoje, jie patys ateitų, jų kviesti nereikėtų.

Pražiopsota, kaip brango

Prekybos turistų teigimu, prieš trejus metus nevertėjo važiuoti į Lenkiją ir tempti maišais viską – nuo pieniškų dešrelių, mineralinio vandens iki tualetinio popieriaus. Pas mus kainos pamažu ėmė stiebtis 2015-aisiais, Lietuvai įsivedus eurą. Naujausiais "Baltijos tyrimų" duomenimis, net 47 proc. Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės pablogėjimą sieja su euro įvedimu (tai didžiausias rodiklis euro zonoje). Tad verta prisiminti istoriją.

Jau anekdotinis tapo Prezidentės Dalios Grybauskaitės 2014 m. birželio 4-osios interviu LRT televizijai, likus pusmečiui iki euro įvedimo. Paklausta, kaip nuraminti visko bijančius euroskeptikus, šalies vadovė ateitį piešė itin šviesiai (kalba netaisyta – red. past.): "Visose šalyse prieš įvedant eurą buvo daug nuogąstavimų, daug baimių. Tiesiog turėtų Vyriausybė ir jos atstovai labai aiškiai įvardyti, kad grėsmių nėra, kad viskas yra pačių žmonių rankose. Kad verslas turi elgtis atsakingai. Rizika kainų kilimo yra maždaug 20–30 centų prie 100 litų, tai praktiškai jokios. Nebent būtų kokie nors labai negražūs spekuliatyvūs veiksmai, ką turi kontroliuoti atitinkamos žinybos. Pirmiausia reikia nuraminti žmones ir pasakyti, kad būsime stipriausiųjų klube, galėsime patys priimti sprendimus (dabar esame šiek tiek už durų) ir mumis labiau pasitikės. Tai reiškia, ir pigiau skolintis galėsime, ir daugiau pinigų liks pensijoms, ir daugiau liks pinigų visoms kitoms reikmėms."

Tais pačiais metais visuomenę ramino ir tuometis finansų ministras Rimantas Šadžius, dabar dirbantis Lietuvos atstovu Europos audito rūmuose: "Dėl kainų augimo – niekada niekas nesakė, kad dėl euro įvedimo kainos nedidės. Bet jos nedidės ir tiek, kiek žmonės įsivaizdavo. Mokslininkai apskaičiavo, kad dėl euro įsivedimo priežasčių, kainų apvalinimo ir pan., kainų išaugimas metiniame infliacijos indekse sudaro 2–3 dešimtąsias procento."

Iš tiesų, 2015 m. sausio 1-ąją Lietuvoje įvedus eurą, šalies vadovės minimos atitinkamos žinybos ėmėsi kontroliuoti, tačiau pagrindinis dėmesys buvo sukoncentruotas į visiškas smulkmenas. Buvo stebima, ar asmenys, parduodantys prekes ir paslaugas, vykdo valdžios nurodymą jų kainas skelbti litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir įstatymų nustatytas apvalinimo taisykles. Per daugiau nei dešimt mėnesių – nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. birželio 30 d. buvo atlikta 39 787 ūkio subjektų stebėsena ir nustatytas 1 491 pažeidimas, tai sudarė 4,41 proc. visų atliktų patikrinimų. Tada iškart pasigirta, kad kaimyninėse Baltijos valstybėse buvo daug blogiau (Estijoje 19,49 proc. ir Latvijoje 20,89 proc.).

1 473 ūkio subjektams, pažeidusiems teisės aktų reikalavimus dėl dvejopo kainų nurodymo, buvo skirti įspėjimai, 18 ūkio subjektų skirtos baudos.

D.Grybauskaitės ginklai

Pasibaigus šiai etikečių stebėsenos akcijai, naujų akcijų griebtasi tik dabar, praėjus daugiau nei trejiems metams. Prezidentė D.Grybauskaitė paskutinę rugsėjo savaitę susitiko su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku aptarti augančių kainų problemos ir konkurencingumo didinimo. Šalies vadovės įsitikinimu, pagrindinis ir patikimas būdas išvengti apgaudinėjimo – didinti sąžiningą konkurenciją, neleisti verslui piktnaudžiauti dominuojama padėtimi ir išvengti atsakomybės už prasižengimus.

Prezidentė nusprendė pateikti ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pataisas, jos baudas numato susieti su įmonės pajamomis – iki 13 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Už pakartotinai padarytą pažeidimą – iki 6 proc. pajamų, bet ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Dabar maksimali Reklamos įstatyme numatyta bauda 8 688 eurai. Maksimalios baudos už nesąžiningą veiklą nėra fiksuotos.

Tiesa, visiškai neaišku, kokią tai padarys įtaką kainoms Lietuvoje, ekspertai neturi paaiškinimo. D.Grybauskaitė aiškina įstatymų pataisas pateikusi, nes žmones pagrįstai piktina neadekvačiai didėjančios ir klaidinamos prekių bei paslaugų kainos. Kai žmonėms siūlomas gydomasis vanduo, neturintis tokių savybių, kai perkant pigų skrydį bilieto kaina išauga dvigubai, kai biurų patalpos parduodamos kaip butai – tokie atvejai mūsų rinkoje pernelyg dažni. Tačiau į Lenkiją iš Lietuvos važiuojama ne to.

S.Skvernelio ginklai

Lietuvos premjeras rugsėjo 24-ąją pasirašė kreipimąsi į dvylika Europos didžiųjų prekybos tinklų ir pakvietė investuoti Lietuvoje. Jų pavadinimus Vyriausybės atstovai laiko paslaptyje. Tačiau žinoma, kad prieš keletą savaičių S.Skvernelis, neseniai susitikęs su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pakvietė į Lietuvą ateiti Vokietijos mažmeninės prekybos grupės "Schwarz Gruppe" valdomą prekybos tinklą "Kaufland". Tačiau jo atstovė Anna Muenzing BNS patvirtino, kad šiuo metu grupė neturi planų plėstis Lietuvoje.

Šalyje nuo 2016 m. veikia tos pačios grupės valdomas Vokietijos prekybos tinklas "Lidl". Jo parduotuvės Lietuvos pirkėjų mažomis kainomis nepribloškė.

Kokius kitus ginklus turi Vyriausybė, visuomenei turėtų būti pranešta artimiausiu metu, nes kainų mažinimo priemonių planus ministrų kabinetas žadėjo aptarti artimiausiame pasitarime. Kol kas minimas didžiųjų parduotuvių darbo laiko ribojimas savaitgaliais ir mokesčių lengvatos, susijusios su mažosiomis parduotuvėmis.

Beje, vykstant diskusijoms, keturi Seimo nariai įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, siūloma maisto produktams jau nuo kitų metų taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.


Ką mano prekybininkai?

"Kauno dienos" kalbinami Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų atstovai atsargiai vertino politikų pasirinktus ginklus kainoms mažinti.

"Iki" valdančios bendrovės "Palink" generalinis direktorius Gerardas Rogas sakė, kad jau kelerius metus formuodami prekių kainodarą nuosekliai laikosi savo pasirinktos kainų strategijos ir to keisti nesiruošia. Jo manymu, politikai prie kainų mažėjimo galėtų prisidėti palengvindami mokesčių naštą: "Galvojant apie greičiausias ir efektyviausias kainų mažinimo priemones, PVM dydžio sumažinimas galėtų tapti viena iš jų. Žinoma, turime užtikrinti, kad visą PVM sumažinimo naudą pajaustų tiesioginis pirkėjas per mažesnes maisto produktų kainas."

Prekybos tinklo "Rimi" vadovas Giedrius Bandzevičius, klausiamas, kaip kainas gali paveikti naujų konkurentų pritraukimas į Lietuvą, tvirtino, kad visada galima galvoti, kaip pritraukti naujų žaidėjų, ir bandyti sudaryti sąlygas jiems ateiti, vis dėlto reali situacija rodo, kad šiandien žaidėjų skaičius Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje yra optimalus.

"Mano požiūriu, šiandien Lietuvoje mes turime mažmeninės prekybos rinką, kurioje konkurencija yra itin nuožmi, įmonių efektyvumas – milžiniškas, o kiekvienas pirkėjas yra be galo svarbus, – komentavo G.Bandzevičius. – Turime puikias parduotuves pirkėjams patogiose vietose, platų asortimentą, aukštos kokybės produkciją ir nuolatinę konkurencinę kovą, siekiant užtikrinti geriausias kainas pirkėjams. Ne visi šią konkurencinę kovą atlaiko – jau turime iš rinkos pasitraukusių žaidėjų, kurie tokioje aplinkoje nesugebėjo išlikti, nors tai buvo pakankamai stiprios įmonės. Tai rodo, kad rinkos savireguliacijos mechanizmas Lietuvoje veikia."

Darius Ryliškis, "Norfos" atstovas, irgi tvirtino, kad didesnė konkurencija visuomet yra naudinga pirkėjui, tačiau abejojo, kad naujo rinkos dalyvio pasirodymas galėtų kaip nors labiau paveikti kainas: "Jei užsienio prekybos tinklai matytų kokią nors itin gerą pasipelnymo galimybę Lietuvoje, jie patys ateitų, jų kviesti nereikėtų."

"Norfos" atstovo manymu, kainas galėtų paveikti PVM mažinimas. Tačiau, anot jo, radikalių kainų šuolių prekybos tinklo parduotuvėse ir nebuvo: "Maža to, pigiausiame segmente kainos jau kelerius metus išlieka stabilios. Šiuo metu rengiame apžvalgą apie prekių kainų dinamiką per kelerius metus. Tuomet kainų pokyčių klausimas bus dar aiškesnis."

Prekybos tinklas "Maxima" skelbia, kad imasi priemonių, padėsiančių užtikrinti mažesnes maisto prekių kainas. Jau beveik pusantrų metų savo strateginę kampaniją "Mažos kainos garantija" įgyvendinantis prekybos tinklas, atsižvelgdamas į visuomenės ir Vyriausybės susirūpinimą dėl kainų, šią kampaniją vysto toliau ir ją plečia. Šiuo metu dvigubai praplečia kampanijos prekių sąrašą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
KOL biudžeto įplaukų liūto dalį sudarys PVM, TOL kainos TIK kils, ir dėl to prekybininkai bus TIK giriami; PVM mechanizmas buvo sugalvotas kaip LAIKINA priemonė infliacijai suvaldyt, bet dabar jis virto ekonominiu valstybių narkotiku.

onute

onute portretas
Lidli kainos daug mazesnes prekes kokibiskos skanios mesa su kokibes zenklu svarei supakuota ir kasdien sviezia pilos pieno produktai per puse kainos grietine kokibiska 080cen kur musu parduotuvese virs euro ir neaiskios kokybes jei rimi sumoki 10 euru tai lidl 6eurus zmones pasidomekit ir isitikinsit

Reklama

Reklama portretas
Prekybos karą laimi reklamos agentūros, nes pekybinkai reikalauja iš gamintojų reklamuotis savo produkciją su prekybos centrų logotipais arba per metus į reklamą investuoti ~40000€ ir tik taip prekes priima į savo tinklus. O jiems dzin ką vyriausybė nuspręs, nes reklama antkainius atperka. O šių reklamos sutarčių niekas nemato
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių