Keliama sumaištis dėl prastovų

Pertraukos iki kito posėdžio paprašė "valstiečių" frakcija. Kitas Seimo posėdis vyks tik balandžio 7 d.

Siūloma darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, mokėti 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių, arba 656 eurus, atskaičiavus mokesčius). Tokia išmoka būtų skiriama, jeigu darbdavys sutiktų ir pats mokėti 30 proc. algos ir bent šešis mėnesius po karantino pabaigos išlaikyti darbo vietas.

Jei darbdaviai nenorėtų mokėti 30 proc. dalies, jie gautų 90 proc. subsidijas, o 10 proc. turėtų skirti patys. Tačiau šiuo atveju maksimali subsidija siektų vieną MMA (607 eurai iki mokesčių, arba 437 eurai, atskaičiavus), o darbo vietas jie turėtų išlaikyti bent tris mėnesius.

Subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Seimas subsidijų mokėjimo klausimą atidėlioja, tačiau apie prastovų darbuotojams paskelbimą darbdaviai Valstybinei darbo inspekcijai privalės pranešti nedelsiant, per vieną darbo dieną. Už tokias Darbo kodekso pataisas antradienį balsavo 95 parlamentarai ir tik trys susilaikė.

Pakeitimai numato, kad darbdaviams, kurie prastovas bus paskelbę nuo karantino pradžios, tai yra iki kodekso pataisų įsigaliojimo, apie jas Valstybinei darbo inspekcijai turės pranešti per tris darbo dienas. Iki šiol Darbo kodekse nebuvo tokio reikalavimo.

Pataisa leis darbdaviui prastovą skelbti, jeigu dėl veiklos ypatumų nėra galimybės darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu arba jis nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Darbo kodeksas numato, kad iš darbuotojo, esančio prastovoje, negali būti reikalaujama atvykti į darbovietę.

Neatsakyti klausimai

Ekstremali situacija tęsiasi trečia savaitė, o verslininkai iki šiol negauna atsakymų iš Vyriausybės, Finansų ministerijos, kur rasti išaiškinimą ar dokumentą, nurodantį, dėl kokių konkrečių priežasčių verslas negalės pretenduoti į kompensacijas ir kitas ekonomikos skatinimo priemones?

Ką daryti tiems, kurie, matydami aiškius artėjančios krizės požymius dar prieš paskelbiant Vyriausybės ekonomikos skaitinimo planą, bendru sutarimu su darbuotojais juos leido nemokamų atostogų dėl to, kad apskritai išsaugotų verslą?

Ar tos įmonės, pagal vis dar galiojantį Darbo kodeksą atleidusios bent vieną darbuotoją, kurio darbas įmonėje krizės metu nereikalingas, paklius po šiuo Damoklo kardu?

Dauguma verslo, logiškai galvojančio apie savęs išsaugojimą apskritai, neišvengs optimizavimo. Ar Vyriausybė besigelbėjantiems taip pat duoda ženklą, kad skęstančiųjų gelbėjimas – pačių reikalas?