Skundai ir kategoriškas atsisakymas sutarti. Tokių nenumaldomų kaimynų savo kelyje tenka sutikti Lietuvos kiaulių augintojams. Ir šitaip visoje šalyje.

Prisidengė viešuoju interesu

Lietuvos kiaulių augintojai skambina pavojaus varpais. Kol vieni gyventojai bando ieškoti kompromiso ir taikytis prie ne visada maloniai kvepiančios kaimynystės, kiti siekia savo asmeninės gerovės.

Naujausias "kiaulių mūšis", įsiplieskęs ties "Saerimner" kiaulidėmis Kalvarijos savivaldybėje esančiame Jusevičių kaime, vėl verčia prabilti apie "kovotojų" už tvarką neobjektyvumą. Prasidėjusi kova panaši į dešimtis kitų, tai vienur, tai kitur įsiplieskiančių Lietuvoje.

Šeši Jusevičių kaimo aktyvistai pasiruošę kovoti iki galo. Ir nors daugmaž 500 Jusevičių gyventojų jokių pretenzijų nuo 1977 m. veikiančiai fermai nereiškia, aktyvistai gina ne tik savo, bet ir "viešąjį interesą". Bylinėjimasis teisme vyksta ne tik su kiaulių augintojais, neva viršijančiais visas taršos normas, bet ir su Marijampolės rajono aplinkos apsaugos departamentu (RAAD), minėtajai fermai patvirtinusiu taršos ir poveikio aplinkai vertinimą.

Jaučia interesų tvaiką

Pastarasis Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo visoms konflikto šalims buvo pasiūlyta sėsti prie derybų stalo ir ieškoti kompromiso, turėjo užversti bylą, tačiau to neįvyko. Fermos vadovybę į teismą padavę kaimynai pareiškė sieksiantys uždaryti fermą ir jokios nuolaidos jų netenkinsiančios.

"Šitas susirašinėjimas jau pusantrų metų vyksta. Gyventojai skundžia įmonę ir skundžia mus, kad išdavėme įmonei taršos leidimus. O tai, kad kvapas yra, čia jau nieko nepadarysi. Tai visos Lietuvos ir ne tik jos problema. Ir Lenkijoje, ir Vokietijoje yra kvapų problema. Nemalonu, bet nieko nepadarysi", – teigė Marijampolės RAAD vedėjas Vytautas Jaškevičius.

Tai, kad iš fermos sklindantys kvapai bemaž dešimt kartų menkesni, nei leidžia normos, ieškovų nesudomino.

"Naujausi tyrimai rodo, kad amoniako kiekis, kuris ir sukelia tą nemalonų kvapą, neviršija normų. Priemonių kvapams sumažinti yra, tačiau jos labai brangios ir neprivalomos pagal egzistuojančius teisės aktus. Be to, ieškovai ne kovoja dėl kvapų sumažinimo, bet siekia uždaryti fermą", – teigė pašnekovas.

Sovietmečio fermos neplėtė

Dienraščio kalbintas "Saerimner" generalinis direktorius Saulius Leonavičius taip pat stebėjosi tokiu staigiu kelių žmonių nenoru gyventi šalia fermos. Juo įdomiau tai, kad protestuoja ir bylinėjasi ne artimiausi fermos gyventojai, bet gyvenantys toliau. O ir kvapų nepatenkintų žmonių kieme beveik nejusti.

"Iš tų šešių viena moteris ypač aktyvi. Ji gyvena toliau nuo fermos nei didžioji dalis Jusevičių bendruomenės, tačiau kelia didžiausią triukšmą. Buvo atlikti nepriklausomi matavimai. Prie fermos kvapų norma bent dešimt kartų mažesnė nei leistina, o jos kieme dar mažiau", – teigė bendrovės vadovas.

Kai kurie iš nepatenkintų gyventojų žemės prie fermos įsigijo gerokai vėliau, nei ėmė veikti pati ferma. Ta pati moteris žemės prie fermos įsigijo tik apie 2007 m. ir ėmėsi reikalauti iš kiaulininkų išsikraustyti, nors apie būsimą kaimynystę žinojo dar prieš atsikeldama.

"Išeina, kad įmonė įsigyja turtą, o kas nors ateina ir bando iš jos tą turtą atimti, prisidengdamas viešuoju interesu. Dėl šių pretenzijų jaučiamės tikrai ne per geriausiai. Buvome pasiryžę investuoti į itin brangias technologijas, dar sumažinsiančias kvapų sklidimą į aplinką, tačiau jeigu iš mūsų ruošiasi atimti fermą, negalime to daryti", – teigė "Saerimner" atstovas.

Siūlo kovoti su kvapais

Jau dabar, pasak S.Leonavičiaus, "Saerimner" ferma prie Jusevičių kaimo yra viena moderniausių Lietuvoje. Joje taikoma tiek naujovių, siekiant sumažinti poveikį aplinkai, kad čia atvykę aikčiotų ir ūkininkai iš Vakarų Europos. O pati ferma nuo sovietmečio beveik neišsiplėtė, išskyrus neseniai pastatytą šiaudais kūrenamą katilinę.

"Nei kiaulių pas mus auginama daugiau nei ankstesniais metais, nei plotas išsiplėtė. Tik šiaudais kūrenamą katilinę pastatėme, ir viskas. O kiek esame šiuolaikiškų, modernių, priemonių čia įdiegę. Kiaulėms į pašarus dedame specialius priedus, kurie stabdo amoniako išsiskyrimą. Taip pat sienos kiaulidėse padengiamos specialiu skysčiu, stabdančiu kvapų išsiskyrimą į aplinką. Būtų galima ir dar daugiau tų priemonių imtis, mes siūlėme, tačiau kol kas nusiteikimo bendradarbiauti iš oponentų nesulaukiame", – tikino pašnekovas.

Kuria darbo vietas

Nors netoli fermos gyvenantys žmonės ir skundžiasi pažeidžiamomis savo teisėmis, uždarius fermą, pasak S.Leonavičiaus, nukentėjusių būtų dar daugiau. Pirmiausia, darbo netektų 25 fermos darbininkai. O rinka negautų lietuviškos kiaulienos, kurios ir taip trūksta.

"Fermoje per metus užauginama 67 tūkst. kiaulių, sukurtos darbo vietos. Vykdome ir socialines programas. Argi tai nėra viešojo intereso gynimas? Paklauskite – absoliuti dauguma žmonių mus palaiko. Tik keli su advokatu priešakyje bando įrodyti tai, ko iš tikrųjų nėra", – piktinosi pašnekovas.

Panašiai tvirtino ir dienraščio kalbintas Jusevičių kaimo bendruomenės pirmininkas Alfonsas Vasiliauskas. Pasak jo, bent jau išoriškai kompleksas tikrai neišsiplėtė.

"Visokių yra nuomonių apie tą fermą. Tie, kas ten dirba, patenkinti. Žmonės ir užimti, ir atlyginimus gauna. Yra ir tų, kurie nedirba, yra tokių, kurie savo interesų turi ir bylinėjasi. Nemažai iš tų, kurie bylinėjasi, nuo fermos gyvena dar toliau, nei yra kaimas. Viena iš besibylinėjančių iš viso palyginti neseniai čia atsikraustė. Ferma stovėjo daug anksčiau negu ta moteris apsigyveno", – dėstė A.Vasiliauskas.

Mato susidorojimo požymių

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos pirmininkas Algis Baravykas šitokią padėtį pavadino nenormalia, tačiau Lietuvoje, deja, įprasta.

"Reali padėtis yra tokia, kad gamybininkai, ne tik kiaulių, bet ir galvijų augintojai yra spaudžiami gyventojų. Šiuo metu Lietuvoje kiaulių skaičius nuolat mažėja ir jau pasiekė 1919 m. lygį. Tuomet mūsų šalyje buvo auginama apie 800 tūkst. kiaulių, panašus skaičius yra šiandien", – dėstė A.Baravykas.

Mėsą perka Belgijoje

Per pastaruosius metus Lietuvoje nebuvo pastatyta nė viena nauja kiaulių ferma, o buvusių skaičius nuosekliai mažėja. Tuo pat metu gyventojai vis dažniau turguose žvalgosi būtent lietuviškos kiaulienos ir tiki, kad jos vis dar galima rasti.

Tačiau tik mažiau nei pusė ant mūsų prekystalių patenkančios kiaulienos yra lietuviška. Likusi daugiausia gabenama iš Lenkijos, nė kiek ne mažesniais kiekiais – iš Belgijos ar Vokietijos. Iš šių valstybių vien legaliai į mūsų rinką kasmet tiekiama 60–70 tūkst. tonų kiaulienos, kitaip tariant, kasmet iš užsienio į Lietuvą atgabenama apie 1 mln. kiaulių.

"Mėsa nėra pramoga. Mėsa – tai maistas. Tai būtinybė. O dabar dėl kieno nors užgaidų, dėl pramogų turime sužlugdyti šią sritį", – piktinosi A.Baravykas.

Tampa žaliaviniu priedėliu

Kita Lietuvos problema – nedarbas ir dirvonuojantys laukai – taip pat galėtų būti išspręsta plečiant ne tik kiaules, bet ir galvijus auginančius ūkius. Deja, kol kas Lietuvoje užauginti grūdai, anot A.Baravyko, keliauja į minėtą Vokietiją ar Belgiją ten auginamoms kiaulėms šerti.

"Pirmiausia, viena darbo vieta fermoje sukuria dvi papildomas darbo vietas perdirbimo ir kituose sektoriuose. Antra, šiuo metu Lietuvoje iš 3 mln. ha dirbamos žemės ketvirtadalis dirvonuoja, o mes, užaugindami 4 mln. tonų grūdų, net 3 mln. tonų iš jų eksportuojame", – pabrėžė pašnekovas.