- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
1,317 mln. gyventojų perves įmokas į savo pensijų kaupimo fondus nuo sausio mėnesio darbo užmokesčio pagal naują atnaujintą pensijų kaupimo sistemą. Nuo šiol įmokas nuo darbo užmokesčio moka visi gyventojai, anksčiau pasirašę pensijų kaupimo sutartis.
Per 30 sausio dienų prašymus sustabdyti kaupimą ir palikti lėšas fonde pateikė 18,6 tūkst. gyventojų. Dar 5500 paprašė nutraukti kaupimą ir pervesti iki šiol sukauptas lėšas „Sodrai“.
„Sodra“ paskutinėmis sausio dienomis taip pat išsiuntė 36 tūkst. elektroninių laiškų gyventojams, kurie yra naujai įtraukiami į pensijų kaupimą nuo šių metų, ragindama juos pasitikrinti, kokia kaupimo bendrovė jiems parinkta atsitiktine tvarka, ir kokios yra kaupimo sąlygos.
Jeigu šie gyventojai nieko nedarys, jie nuo liepos taps kaupimo dalyviais ir pradės mokėti įmokas.
Iš naujai įtrauktų gyventojų 11,4 tūkst. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Tačiau per sausį iš viso sudarytos 5300 naujos pensijų kaupimo sutartys.
„Sodra“ primena, jog tiems gyventojams, kurie iki šiol kaupime dalyvavo ir mokėjo įmokas nuo savo darbo užmokesčio bei gavo paskatą iš valstybės, niekas nesikeičia. Jie ir toliau mokės įmokas tai pačiai kaupimo bendrovei nuo savo darbo užmokesčio, kurias perves darbdavys.
Pasikeitė tik įmokos tarifas – nuo šiol į fondus pervedama nebe 2 proc., o 3 proc. darbo užmokesčio. Tačiau dėl sumažėjusių mokesčių tarifų daugelis gyventojų skirtumo dėl išaugusios įmokos nepajus. Įmokos mokamos toliau ir nuo sausio.
Tie gyventojai, kurie kaupime dalyvavo, tačiau prie kaupimo savo lėšomis neprisidėjo bei negavo paskatos iš valstybės, nuo sausio pradeda mokėti įmokas nuo savo darbo užmokesčio. 1,8 proc. darbo užmokesčio dydžio pensijų kaupimo įmoka perves darbdavys, o valstybė pridės paskatą.
Dėl sumažėjusių mokesčių tarifų daugelis gyventojų, pradėję mokėti įmokas, nepajus skirtumo – darbo užmokestis nebus mažesnis nei buvo gruodį.
Kiti gyventojai, kurie į kaupimą įtraukiami naujai, įmokas pradės mokėti nuo liepos mėnesio, bet jie gali bet kada pasirinkti kitą kaupimo bendrovę nei tą, kurią atsitiktine tvarka parinko „Sodra“, taip pat pradėti kaupti nelaukdami liepos mėnesio ir iškart pasirinkti mokėti didesnę – 3 proc. įmoką, nes jiems automatiškai taikomas 1,8 proc. tarifas.
Mokant 3 proc. įmokas valstybės paskata sudaro 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio – 197 eurus per metus. Jeigu liekama prie 1,8 proc. kaupimo tarifo, paskata sudaro 3,3 euro per mėnesį ir kiekvienais metais tiek įmoka tiek paskata nuosekliai augs po 0,3 proc., kol 2023 m. pasieks 3 proc. ir 1,5 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą4
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...