– Vis pasigirsta kaltinimų, kad verslas siekia išplaukti iš šios vienos didžiausių pasaulio istorijoje krizės darbuotojų sąskaita. Kaip jums atrodo?

– Atvejų gali būti įvairių, bet vertinkime, kad tai pagrindinis smūgis pačiam ekonomikos procesui. Koronavirusas veikia žmonių sveikatą, dėl to žmonėms reikia saviizoliuotis, o verslo procesai sustoja, įmonės praranda pajamas. Jei vadovaujamasi tokia logika, kad normaliu metu bendrosios pajamos dalijamos visoms su įmone susijusioms pusėms – darbuotojams ir valstybei (kaip mokesčiai), krizės atveju su patiriamomis netektimis lygiai pat reikėtų elgtis. Jei nėra pajamų, iš kur imti įmonei lėšų sumokėti darbuotojams algas už nesukurtą produktą?

– Vienas iš ekonomikos skatinimo būtų – paskolos verslui. Bet bankai kreditavimą vertina kaip labai rizikingą, nes pinigai gali būti pravalgyti.

– Jei kas nors siūlo skolintis pravalgymui, tai žalinga ekonominė idėja. Skolintis galima, jei tai yra investicija. Jei pasiskolinti pinigai yra priemonė veiklai plėtoti.

– Pagal Vyriausybės priemonių planą visuomenės vardu už išsaugotas darbo vietas bus mokamos kompensacijos, neviršijančios minimalios mėnesio algos. Tačiau tuo pat metu pranešama, kad valdžios atstovai ekstremalios situacijos metu dirba viršvalandžius ir už tai mokės sau papildomą atlygį. Ar čia solidarumas su visais? Kiti irgi dirba daugiau arba priversti nedirbti. Gal daliai valdininkų forminti prastovas, nes daugybės jų paslaugų dabar visiškai nereikia?

Gyventojų Lietuvoje sumažėjo beveik milijonu, bet vadinamųjų biurokratų tik daugėjo. Didėjo ir absoliutus, ir santykinis dydžiai.

– Jei valstybės tarnautojai, kurie ekonomine prasme yra išlaikytiniai, ir tokiomis sąlygomis ims už viršvalandžius, taip bus sukurtas didesnis dalies piliečių vartojimas. Jei stoja gamybos įmonės, turėtų būti ribojamos ir viešosios išlaidos.

– Gal ši krizė gera proga peržiūrėti, kurios viešosios išlaidos vis dėlto būtinos, kurių niekada nereikėjo? Per 30 metų buvo sugalvota daugybė tokių, kurios nuolat tik trukdė visuomenei, tačiau tapo būtinesnės už būtiniausias?

– Reikia išrūšiuoti jas. Pagrindinis principas – įvertinti kiekvienos reikalingumą pagal veiklos rezultatus. Jei ta veikla skatina vystymąsi, ją reikia vertinti kaip investicinę ir tokiai lėšų nereikėtų gailėti. Kita būtina veikla – kuri apsaugo žmones nuo sveikatos praradimų. Medikams  mokėti pagal jų darbą būtina, nereikia taupyti. Visas kitas veiklas, kurios nei skatina ekonomiką, nei stabdo nuosmukį, reikia riboti.

Ko mūsų šaliai per tuos 30 metų trūko? Trūko teisingų paties darbo proceso ir rezultatų vertinimo. Jei kokia valstybinė paslauga padeda visuomenei, ją reikia palaikyti ir stiprinti. Ir už tai tinkamai atlyginti. O jei blogina žmonių gyvenimą, būtina nedelsiant nutraukti.

Žvelgdami į pastarąjį nepriklausomybės laikotarpį matome, kad gyventojų Lietuvoje sumažėjo beveik milijonu, bet vadinamųjų biurokratų tik daugėjo. Didėjo ir absoliutus, ir santykinis dydžiai.

Pagal ekonomisto Alano Greenspano, ilgai valdžiusio JAV federalinę rezervų sistemą, sugalvotą dėsnį, tam, kad valstybė nelįstų į skolas užsienio kompanijoms ir kartu nenuskurdintų savo piliečių, visos valstybės viešosios išlaidos neturi viršyti 20 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Didesnės atsiliepia ir dabartinių piliečių gyvenimo kokybei, ir palikuonių. Arba didėja mokesčiai, arba didėja skola. Kartu – ir infliacija. Tokiu būdu žmonės yra nuskurdinami. Pas mus dabar jos siekia 36–38 proc. BVP, ši dalis tikrai yra per didelė.

– Vis dėlto – ekstremali situacija. Verslo įmonėse žmonėms kompensacijos bus mokamos, tačiau jų sumos sieks vos minimalią algą. Valdininkija kažką daro nuotoliniu būdu, o nemažai verslo rūšių apskritai uždrausta. Užuot daręs kažką, verslas, ypač mažesnis, laukia, kad per naktį būtų sukurtos taisyklės, kaip sušvelninti suvaržymus, kad galėtų dirbti ne tik maisto prekių parduotuvės, dažnai prekiaujančios ir buitinės technikos, tekstilės, daržo ir gėlininkystės, kosmetikos bei kitomis prekėmis. Žmonės iš principo labiau nori ne gauti kažkokias kompensacijas iš bėdos, pašalpas, o užsidirbti atlyginimus.

Visas suplanuotas biudžetas yra žmonių ekonominis rezultatas. O nedirbantys nesukurs jo.

– Esant dabartinei situacijai reikia suprasti, kad gyvename karo sąlygomis. O kiekviename kare yra du pavojai: žmonių gyvybei ir turtui. Koronavirusas pirmiausia veikia sveikatą, o saviizoliacija turėtų šį pavojų sumažinti. Bet jei dėl to sutrikdoma ekonominė veikla, patiriamas smūgis ir žmonių gerovei, finansinėms galimybėms, atsargoms. Ir kaip padaryti, kad antrojoje srityje nepatirtume per didelio smūgio, kol kas iš valdžios kokių apibrėžtų ir teisingų konkrečių pasiūlymų ir konkrečių rekomendacijų neturime.

Jei tas karantinas per keletą savaičių išspręstų sveikatos problemas, visas numatytas priemones būtų galima pateisinti. Nenoriu būti blogu pranašu, bet jis tęsis gal net keliolika savaičių.

– Šių metų suplanuotas biudžeto įstatymas metamas lauk?

– Akivaizdu. Visas suplanuotas biudžetas yra žmonių ekonominis rezultatas. O nedirbantys nesukurs jo. Nutrūkus procesui, kol viskas sugrįš į ankstesnes vėžes, praeis daug laiko.

– Ar ilgai užteks tų 5 mlrd. eurų, kuriuos suplanavo Vyriausybė? Ar neišbyrės viskas akimirksniu it smėlis tarp pirštų?

– Tai laikina priemonė, tikrai reikalinga. Be jos panika būtų dar didesnė.

– Per kiek laiko, pasibaigus COVID-19 krizei, įmanoma atsigauti  ekonomikai? Ar galima bent kiek apie tai spręsti iš kitų istorinių pasaulinių krizių pavyzdžių?

– Atsigavimą pirmiausia lems, kiek realūs koronaviruso padariniai. Antra – baimė ir panika. Ir viena, ir kita dabar jaučiami labai intensyviai, todėl ekonomikos kritimas visame pasaulyje labai žymus.

JAV skelbia, kad vakcina bus pasiekiama tik po metų. Gal atsiras vaistai nuo šio viruso sukeliamų komplikacijų, nes Kinija jau paskelbė, kad vienas iš trijų variantų išbandytų variantų padeda. Ekonomika atsigaus gana sparčiai suvaldžius sveikatos krizę, kitaip ekonominė krizė gali užsitęsti gana ilgai.

Tema liūdna. Bet kiekvienam kare žmogui yra dvi rekomendacijos: kaip išgyventi ir kaip neprarasti savo nuosavybės.