- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kainos kyla, bet gyvenimas gerėja. Statistikos departamentas skelbia, kad nors prekės ir paslaugos smarkiai pabrango jų įpirkti galime daugiau nei prieš dešimtmetį. Anot specialistų, kainų kilimas nepralenkia vidutinio darbo užmokesčio. Kai kurie tautiečiai mano kitaip.
Lietuviai labai mėgsta cepelinus, tačiau, ar žinote, kiek jie kainuoja? Kaip praneša LNK, Statistikos departamentas skelbia, kad per dešimt metų cepelinų su mėsa porcija kavinėje pabrango maždaug pusantro euro, tačiau jų įpirkti galime net 58 porcijomis daugiau, nei prieš dešimt metų.
Statistika rodo, kad prieš dešimt metų už vidutinį atlyginimą cepelinų ir kitų gėrybių galėjome nupirkti kur kas mažiau.
„Šiuo metu kavinėje už vidutinį darbo užmokestį galime išgerti 113 kavos puodelių daugiau nei 2012 metais, nupirkti 738 kg daugiau kvietinių miltų ar 628 litrų daugiau pieno“, – teigė Statistikos departamento Kainų skyriaus vedėja Virginija Jasionienė.
LNK stop kadras.
Specialistė teigė, kad darbo užmokestis padidėjo daugiau nei du kartus, o kainų kilimas buvo žemesnis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Nuo 2012 iki 2022 metų vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik dukart – nuo 478 iki 995 eurų, tačiau žmonės nejaučia, kad gali įsigyti daugiau prekių.
„Nesąmonė, tegul nešneka tokių nesąmonių. Kur įperka? Gal seimūnai milijonieriai ir įperka, bet ne eilinis žmogus. Pridėjo po 40 euriukų – tai čia juokas“, – sakė prie prekybos centro sutikta senjorė.
Kita senjorė teigė, kad kirpėja dirbo bemaž visą gyvenimą, 30 metų, o ji dabar gauna 30 eurų daugiau: „Ką gaunu? Špygą.“
Ką gaunu? Špygą.
„Na, labas vakaras. Naktis“, – štai taip senjorė trumpai pakomentavo Statistikos departamento pateiktus duomenis.
Kita tautietė teigė, kad asmenys, kurie skaičiuoja pinigus, tikrai gali mažiau įpirkti.
„Nepasakyčiau, kad pirkti galima daugiau“, – pritarė ir jaunas vyras.
Kita kalbintoji laikėsi kitokios nuomonės. „Man atrodo, kad gyvenimas gerėja. Gal aš ir klystu?“ – sakė jauna moteris.
Kodėl toks atotrūkis tarp įperkamumo ir žmonių savijautos, atsakymą turi psichologas.
„Atmintis yra ribota. Mums yra sunku atsiminti, kaip mes gyvenome, kas vyko prieš tris metus, o jau nekalbu apie tai, kas buvo prieš dešimt metų. Tuo tarpu yra labai lengva lyginti su tuo, kas vyksta dabar, tarkim, pasilyginti su pažįstamais ar kaimynais“, – teigė Vilniaus universiteto psichologas Antanas Kairys.
Kiek liūdnesnė statistika senjorams. Šiandien jie negali sau leisti tiek, kiek vidutinį atlygimą uždirbantys tautiečiai. Statistika rodo, kad vidutinė pensija pakilo vos dviem procentais palyginti su 2012 metais, todėl yra prekių, kurių pensininkai gali įpirkti mažiau.
„Už vidutinę pensiją jie galėjo nusipirkti 65 kg mažiau bulvių negu 2012 metais“, – teigė Statistikos departamento Kainų skyriaus vedėja V. Jasionienė.
Vienas bankas anksčiau skelbė, kad dėl pinigų stresą patiria kas trečias gyventojas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis2
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu5
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti14
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...