Lietuviai labai mėgsta cepelinus, tačiau, ar žinote, kiek jie kainuoja? Kaip praneša LNK, Statistikos departamentas skelbia, kad per dešimt metų cepelinų su mėsa porcija kavinėje pabrango maždaug pusantro euro, tačiau jų įpirkti galime net 58 porcijomis daugiau, nei prieš dešimt metų.

Statistika rodo, kad prieš dešimt metų už vidutinį atlyginimą cepelinų ir kitų gėrybių galėjome nupirkti kur kas mažiau. 

„Šiuo metu kavinėje už vidutinį darbo užmokestį galime išgerti 113 kavos puodelių daugiau nei 2012 metais, nupirkti 738 kg daugiau kvietinių miltų ar 628 litrų daugiau pieno“, – teigė Statistikos departamento Kainų skyriaus vedėja Virginija Jasionienė.

LNK stop kadras.

Specialistė teigė, kad darbo užmokestis padidėjo daugiau nei du kartus, o kainų kilimas buvo žemesnis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Nuo 2012 iki 2022 metų vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik dukart – nuo 478 iki 995 eurų, tačiau žmonės nejaučia, kad gali įsigyti daugiau prekių.

„Nesąmonė, tegul nešneka tokių nesąmonių. Kur įperka? Gal seimūnai milijonieriai ir įperka, bet ne eilinis žmogus. Pridėjo po 40 euriukų – tai čia juokas“, – sakė prie prekybos centro sutikta senjorė. 

Kita senjorė teigė, kad kirpėja dirbo bemaž visą gyvenimą, 30 metų, o ji dabar gauna 30 eurų daugiau: „Ką gaunu? Špygą.“

Ką gaunu? Špygą.

„Na, labas vakaras. Naktis“, – štai taip senjorė trumpai pakomentavo Statistikos departamento pateiktus duomenis.

Kita tautietė teigė, kad asmenys, kurie skaičiuoja pinigus, tikrai gali mažiau įpirkti.

„Nepasakyčiau, kad pirkti galima daugiau“, – pritarė ir jaunas vyras.

Kita kalbintoji laikėsi kitokios nuomonės. „Man atrodo, kad gyvenimas gerėja. Gal aš ir klystu?“ – sakė jauna moteris.

Kodėl toks atotrūkis tarp įperkamumo ir žmonių savijautos, atsakymą turi psichologas.

„Atmintis yra ribota. Mums yra sunku atsiminti, kaip mes gyvenome, kas vyko prieš tris metus, o jau nekalbu apie tai, kas buvo prieš dešimt metų. Tuo tarpu yra labai lengva lyginti su tuo, kas vyksta dabar, tarkim, pasilyginti su pažįstamais ar kaimynais“, – teigė Vilniaus universiteto psichologas Antanas Kairys. 

Kiek liūdnesnė statistika senjorams. Šiandien jie negali sau leisti tiek, kiek vidutinį atlygimą uždirbantys tautiečiai. Statistika rodo, kad vidutinė pensija pakilo vos dviem procentais palyginti su 2012 metais, todėl yra prekių, kurių pensininkai gali įpirkti mažiau.

„Už vidutinę pensiją jie galėjo nusipirkti 65 kg mažiau bulvių negu 2012 metais“, – teigė Statistikos departamento Kainų skyriaus vedėja V. Jasionienė.

Vienas bankas anksčiau skelbė, kad dėl pinigų stresą patiria kas trečias gyventojas.