- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta ženkliai didinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus, bus tvarkoma daugiau kultūros paveldo objektų, Lietuvos kultūros taryba (LKT) galės paskirstyti daugiau lėšų kultūros ir meno projektams, teigia Kultūros ministerija. Tokį 2022 m. valstybės biudžeto projektą trečiadienį patvirtino Vyriausybė.
Pasak kultūros ministro Simono Kairio, vienas reikšmingiausių šio biudžeto projekto akcentų – kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams papildomai skiriami 13,5 mln. eurų. „Nuosekliai siekiame Vyriausybės programoje numatyto tikslo padidinti kultūros ir meno darbuotojų užmokestį. Šie papildomai skiriami 13,5 mln. eurų yra pirmasis žingsnis, kuris jau sukurs apčiuopiamą pokytį, – sako S. Kairys. – Tikimės, kad šalies savivaldybės savo ruožtu taip pat prisidės prie kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimo. Skaičiuojame, kad kartu su savivaldos indėliu kultūros sektoriaus darbuotojams atlyginimai kitąmet galėtų vidutiniškai augti 9,5 proc.“
Kitų metų biudžete taip pat suplanuota didinti nacionalinių ir kitų Kultūros ministerijai pavaldžių kultūros įstaigų biudžetą: joms papildomai numatoma skirti 10,5 mln. eurų. Pasak kultūros ministro, šios lėšos leis kultūros įstaigoms geriau pasirengusioms grįžti į visavertį kultūrinį ritmą ir įgyvendinti ambicingus kūrybinius sumanymus.
„Nevyriausybinis kultūros ir meno sektorius, kuris yra ypač reikšminga bendro kultūrinio lauko dalis, pastaruoju metu taip pat patyrė didžiulių iššūkių. Didesnis LKT biudžetas šio sektoriaus atstovams padės lengviau susidoroti su pandemijos pasekmėmis ir vėl visu pajėgumu realizuoti savo idėjas“, – teigia S. Kairys. 2022 m. biudžeto projekte LKT biudžetą numatyta didinti 1,6 mln. eurų.
Paveldo objektams tvarkyti kitąmet taip pat bus skiriama kur kas daugiau lėšų nei iki šiol, sakoma Kultūros ministerijos pranešime. 2022 m. biudžeto projekte Paveldotvarkos programai papildomai numatyta skirti 1,5 mln. eurų. Planuojama, kad iš viso paveldotvarkos sričiai skiriamas biudžetas kitąmet sieks 8 mln. eurų. Kultūros ministras pabrėžia, kad paveldui skiriamos lėšos reikšmingai auga jau antrus metus iš eilės. Tai – didelis postūmis siekiant efektyvaus pokyčio paveldotvarkoje.
Kitų metų biudžete taip pat yra numatytos lėšos išpirkti dviem unikaliems paveldo objektams – Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatams. 2022 m. valstybės biudžete šiems objektams numatoma skirti 4,5 mln. eurų. Iš jų 3,5 mln. eurų bus skirti pastatams išpirkti, likusi suma bus panaudota skubiausiems remonto darbams atlikti, leisiantiems stabilizuoti pastatų būklę ir dalį objektų atverti lankytojams.
Kultūros ministerija siekia stiprinti ir tarptautines kultūros pozicijas, todėl kitų metų biudžete numatomas papildomas finansavimas Lietuvos kino centrui ir Lietuvos kultūros institutui. Siekiant užtikrinti nacionalinės kino industrijos gyvybingumą, šiai sričiai kitąmet papildomai bus skiriama apie 1,3 mln. eurų, o Lietuvos kultūros instituto biudžetą planuojama didinti 300 tūkst. eurų.
„Šių dienų iššūkiai kelia daugybę iššūkių ir žiniasklaidai. Todėl matome didelį poreikį ne tik iš esmės pertvarkyti žiniasklaidos rėmimo sistemą, bet ir skirti papildomus išteklius žiniasklaidos projektų finansavimui. Kitąmet Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas didės 500 tūkst. eurų – lyginant su šiuomečiu biudžetu, daugiau nei 18 proc.“, – sako S. Kairys.
2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas bus pateiktas svarstyti Seimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: pasiūlysime palankesnius mokesčius verslui bei darbuotojams
Finansų ministerijai trečiadienį pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės frakcijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad jos vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateiks savo pasi...
-
Ministrė: naikinamos tik brangios ir mažai naudos teikiančios lengvatos
Finansų ministerijos antradienį pristatyta kai kurių mokesčių pertvarka siekiama naikinti tik tas mokestines lengvatas, kurios yra santykinai brangios ir atneša mažai naudos visuomenei, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
A. Armonaitė: interesų konflikto regimybė dėl A. Belickaitės egzistuoja1
Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės nauja korporatyvinių reikalų direktore paskirtos Agnės Belickaitės sąsajų su kai kuriais Laisvės partijos atstovais, jos lyderė, ekonomikos ir inovacij...
-
Stano apie G. Skaistės pristatytą mokesčių reformą: jūs pati esate iš „gyvulių ūkio“24
Finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatyta nauja mokesčių reforma sukėlė ažiotažą. Ypač jautriai į mokesčių didinimą bei „gyvulių ūkį“ sureagavo ir atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano. Jis savo nuomonę rėžė tiesiai &sc...
-
LB: pernai gauta 1,8 tūkst. skundų, daugiausia – dėl mokėjimo paslaugų1
Lietuvos bankas (LB) pernai gavo daugiau kaip 1,8 tūkst. skundų, iš jų apie 80 proc. – dėl mokėjimo paslaugų, po 5 proc. – dėl kreditavimo ir draudimo paslaugų, likę – dėl investicinių ir kitų paslaugų, pranešė LB....
-
G. Šimkus: JAV ir Šveicarijos bankų problemos neveikia stiprių euro zonos bankų2
Atskiroje sistemoje veikiančių euro zonos, tarp jų ir Lietuvos, bankų padėtis šiuo metu yra tokia gera, kad jos neveikia dviejų JAV bankų griūtis ar antro pagal dydį Šveicarijos banko problemos, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirminin...
-
M. Lingė: mokesčių reforma galbūt piktinasi tie, kurių ji neliečia
Vyriausybei siūlant individualiai dirbančiųjų pajamas palaipsniui sulyginti su darbo santykių apmokestinimu nepasitenkinimą tuo galbūt reiškia žmonės, kurių šie pokyčiai nepalies, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M...
-
LB: sutelktinio finansavimo platformos pernai suteikė rekordiniškai daug paskolų
Lietuvos sutelktinio finansavimo platformos pernai suteikė 2,7 tūkst. paskolų už 161 mln. eurų – jų skaičius, palyginti su 2021 metais, išaugo 80 proc. ir buvo didžiausias nuo 2017 metų, pranešė Lietuvos bankas (LB). ...
-
Seimo pirmininkė: bankų solidarumo mokestį Liberalų sąjūdis vertina skeptiškai4
Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad juo būtų siunčiamas signalas apie galimą Lietuvoje sėkmingai veikiančio verslo netikėtą apmo...
-
Seimo pirmininkė: individualios veiklos apmokestinimo didinimas kelia abejonių
Finansų ministerijai individualią veiklą siūlant apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai vienas iš nerimą ir abejones keliančių su mokesčių reforma susijusių ...