Lietuvos kariuomenė norėtų daugiau pirkti iš vietos gamintojų, tačiau kainos ir kokybės santykis turi atitikti rinkoje esančią pasiūlą, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.

„Jeigu kainos ir kokybės santykis yra toks, koks yra rinkoje, mes visada remsime Lietuvos gamintoją. Bet, aišku, jeigu tai yra brangiau, sudėtingiau ir tas įsigijimas labiau komplikuotas, be abejo, mes visada skelbiame tarptautinius konkursus, kadangi esame Europos Sąjungos ir NATO nariai“, - antradienį Seime žurnalistams sakė kariuomenės vadas.

Jis dalyvauja konferencijoje apie Lietuvos gynybos pramonę ir ginkluotųjų pajėgų poreikius.

Pasak J.V.Žuko, dabar Lietuvos kariuomenė iš vietos gamintojų įsigyja labai nedidelę dalį jiems reikalingų dalykų.

„Absoliuti dauguma perkama ne iš vietos gamintojų: transporto priemonės, ginkluotė, amunicija - mūsų šovinių gamykla ne visą amuniciją gamina, kokios mums reikia“, - vardijo kariuomenės vadas.

Anot jo, Lietuvos pramonė dabar gali pasiūlyti uniformos elementų, ginkluotės elementų, bet ne visa lietuviška produkcija atitinka kokybės reikalavimus.

Generolo teigimu, kariuomenės poreikiai yra dideli, pradedant nuo simuliacinių sistemų ir baigiant ekipiruote, uniforma, bepiločiais skraidančiais aparatais.

„Norėtume atsigręžti į Lietuvos pramonininkus. Bet tai turėtų būti ne daugiau negu rinkos kaina. Rinkoje yra labai daug visokių dalykų, susijusių su gynybos pramone. Jeigu Lietuvos pramonininkai gali padaryti pigiau arba bent jau tolygu rinkos kainai, mes galime pirkti iš jų“, - pabrėžė kariuomenės vadas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko teigimu, penkios įmonės Lietuvoje tiesiogiai dirba su kariuomene ir gamina galutinį produktą.

„Daug yra pavienių (įmonių), kurios specializuojasi lazerių, inovacijų, įvairiausios elektroninės technikos gamyboje ir sudaro atskirus komponentus kitų valstybių užsakymuose gaminant gynybos poreikiams reikalingą produkciją“, - teigė A.Paulauskas.

Konferencijoje kalbėjęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tvirtino, kad kariuomenės pirkimai iš vietos gamintojų didėja.

„Jei lyginsime 2013 metus su 2012 metais, beveik trigubai išaugo pirkimas pagal finansines sumas iš Lietuvos gamintojų, pasiekė beveik šimtą milijonų litų (per 28 mln. eurų), tad yra tam tikras potencialas ir galimybė“, - apie galimybes pirkti iš vietos gamintojų sakė J.Olekas.

Jis taip pat pabrėžė, kad bendradarbiaudami su kariuomenės ekspertais gamintojai galėtų sukurti produktus, tinkamus tarptautinei rinkai.

„Nemažai gamintojų, mokslininkų domisi tomis temomis, jie vis daugiau ir daugiau pateikia savo produkcijos, tai ginkluotė, ekipuotė, amunicija, kiti dalykai, kurie yra labai svarbūs. Aš galvoju, mums labai svarbu, kad turint labai aiškų kariuomenės poreikį ir su kariuomenės patarimu, ekspertize, ta produkcija gali būti visiškai tinkama ir kitose šalyse. Čia yra gera perspektyva, nes mūsų noras yra kokybiška produkcija ir lietuviška produkcija, jei mes galime suderinti šiuos du dalykus, galime turėti puikų rezultatą“, - kalbėjo ministras.

Konferencijoje kariuomenės vadas J.V.Žukas taip pat pažymėjo, kad kariuomenės aprūpinimas, vystymasis sunkmečiu buvo sustojęs, ir išnaudojant pasikeitusią geopolitinę situaciją, didesnį finansavimą, būtina „pasivyti, ką praradome“.

„Daug metų Lietuvos kariuomenės aprūpinimas buvo sustojęs, ir ji išties buvo nustojusi vystytis, ir šiandien turime situaciją, kokią turime. Išnaudodami palankesnį požiūrį, geresnį finansavimą, mes turime išnaudoti finansavimą, kad pasivytume, ką praradome, sumažėjus kariuomenės finansavimui“, - pabrėžė kariuomenės vadas.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento direktoriaus pulkininko Romualdo Petkevičiaus, kariuomenė naudoja Lietuvoje sukurtus lazerinius treniruoklius, mobilius skraidančius taikinius, nukentėjusio kario sekimo sistemą. Tačiau jis pabrėžė, kad vietos mokslininkai ir pramonininkai turėtų pateikti ne eksperimentinius, o baigtus ir gerai veikiančius produktus.

Tą patį akcentavo ir kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas pulkininkas Danas Mockūnas, pasakojęs, kad kariams problemų kelia lietuviški taikinių pakėlėjai.

„Dažniausiai įšokama į kokį nors konkursą ir bandoma sukurti tai, ko kariuomenė nori. Vis dėlto siūlyčiau, jeigu kuriami prototipai ar panašūs dalykai, ateikite į kariuomenę, išbandykite, nustatykite trūkumus, juos pašalinkite, turėsite ir reklamą, ir produktą, kurį kariuomenė įsigijusi džiaugsis, ir nereikės paskui išleidus didelius pinigus, skaičiuoti nuostolių, trukdyti mokymo proceso“, - tvirtino karininkas.

Kalbėdamas, kuo vietos pramonė dar galėtų prisidėti prie karių mokymo, D.Mockūnas minėjo situacinio šaudymo simuliatorius, virtualios sistemos, skirtos simuliuoti mūšio aplinką, sukūrimą, vizualinę mokymo medžiagą, maketus.

Materialinių resursų departamento direktorius pulkininkas leitenantas Valdas Dambrauskas teigė, kad vien vietos pasiūla kariuomenė apsirūpinti negalėtų, o daugiausiai iš vietos gamintojų perkami maisto produktai, apranga, siuvimo paslaugos, degalai, ūkinės prekės, baldai.

Pasak V.Dambrausko, iš ekipuotės Lietuvoje perkamos tik šarvinės liemenės, o iš šaudmenų - Giraitės gamyklos gaminami mažo kalibro šaudmenys. Kalbėdamas apie pirkimus Lietuvoje kariuomenės atstovas priminė ir nevykusį pasirinkimą - batus, kurių po kareivių skundų buvo atsisakyta.

„Kariuomenė negali apsirūpinti vien Lietuvos gamintojų pasiūla: vien aprangos, aksesuarų, avalynės nomenklatūra siekia 800-900 pavadinimų, ekipuotės prekių - apie 100 pavadinimų, šaudmenų - apie 400 aktyviai naudojamų pozicijų, palyginti su dviem pozicijomis, kurias gamina Lietuvos gamintojai“, - sakė V.Dambrauskas.

„Lauko uniformos batai - nesėkmės istorija, keletą metų nuo pat kariuomenės susikūrimo lauko batai buvo perkami iš Lietuvos gamintojų ir nuolat būdavo daug pretenzijų iš karių, dalinių vadų, vis stengėmės pagerinti kokybę, (...) Kariuomenė nusipirko pavyzdžius ir atliko testavimus ir buvo nustatytas užsienio gamintojas, o Lietuvos produkcija užėmė 5-6 vietą“, - pasakojo kariuomenės atstovas.

Konferencijoje Seime dalyvauja Lietuvos kariuomenės atstovai, akademikai, verslininkai, technikai, taip pat į Lietuvos ginkluotųjų pajėgų sudėtį karo metu įeinančių institucijų atstovai iš Viešojo saugumo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Lietuvos šaulių sąjungos.