Verslinės žūklės šalininkai viliasi, kad Kauno marių ir Lietuvos ežerų žuvys vėl spurdės jų tinkluose. Verslininkų pusėn stoję Seimo nariai verčiasi per galvas ieškodami būdų, kaip panaikinti verslinės žvejybos apribojimus.

Verslas virs etnografija

"Parengėme naujas pataisas, kad išvis toks terminas "verslinė žvejyba" išnyktų iš mūsų įstatymo terminologijos. Vadinkime etnografine žvejyba", – siūlo Seimo Aplinkos apsaugos komitetui vadovaujantis Algimantas Salamakinas.

Ar tai ne tas pats daiktas, tik kitoje rankoje? Verslinę žūklę aršiai stojęs ginti politikas prisipažino girdėjęs panašiai skambantį liaudies posakį, tačiau tai jo užmojų nestabdo.
"Tai bus ne verslinė, o etnografinė žvejyba, o nepriklausomi mokslininkai nustatys, kiek ir kur galima sugauti žuvų naudojant verslinės žvejybos įrankius", – pareiškė A.Salamakinas.

Jis neslepia sieksiantis šią verslo rūšį perduoti iš Aplinkos ministerijos Žemės ūkio ministerijos žinion. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai posėdžiuose yra užsiminę, kad su pastarąja ministerija lengviau susitarti.

Buvusio aplinkos ministro Gedimino Kazlausko įsakymu verslinė žvejyba Kauno mariose apribota nuo 2013-ųjų sausio 1 d. Į Europos parlamentą išrinktas buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis beveik prieš pusantrų metų pasirašė įsakymą, kuriuo bus apribota verslinė žvejyba devyniuose didžiuosiuose ežeruose. Šis apribojimas įsigalios nuo 2015 m. sausio 1-osios.

Nors versline žvejyba besiverčiančių bendrovių vadovai nevengia viešai paverkšlenti, koks varganas šis jų verslas, atrodo, kad apribojimai, užveršiantys nematomą aukso gyslą, privertė verslininkus ieškoti Seimo narių užtarimo. Tiek A.Salamakinas, tiek kiti jo vadovaujamam Aplinkos apsaugos komitetui priklausantys Seimo nariai pastaruoju metu išsijuosę reikalavo Aplinkos ministerijos ir ministro atšaukti jo pirmtakų įvestus verslinės žvejybos apribojimus.

Atrodo, kad aplinkos apsauga turinčius rūpintis politikus bus ne juokais apraizgę versline žūkle suinteresuotų asmenų tinklai, nes neįkandamu riešutu kai kuriems Seimo nariams tapusi Aplinkos ministerijos pozicija, nepataikauti verslinės žūklės atstovams, ir paskatino ieškoti kito pavadinimo veiklai, po kuria gali slėptis šešėlinis verslas ir brakonieriavimas.

Stumia įstatymo pataisas

Praėjusią savaitę A.Salamakino rūpesčiu Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų specialistams pavesta parengti Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama atrišti rankas žvejams verslininkams. Tokios įstatymo pataisos gali uždegti žalią šviesą ir Kauno mariose tinklais žuvis semti siekiantiems verslininkams, kurie to laukia nuo 2013 m. sausio.
Siūloma įstatyme įtvirtinti, kad teisė žvejoti būtų suteikiama ne trumpesniam kaip penkerių metų terminui. Kadangi nuo 2015-ųjų sausio žvejams verslininkams padaugės apribojimų, siūloma praplėsti specializuotų žuvų sąrašą, įtraukiant į jį lynus ir karšius. Pagal dabar galiojančius teisės aktus specializuotai žūklei priskiriama stintelių, seliavų, upinių nėgių ir ungurių žvejyba.

Aplinkos ministerijos specialistai čia įžvelgia bandymą gudrauti žvejų verslininkų naudai, nes lynai gaudomi penkiasdešimtiniais tinklais, kaip ir lydekos. "Jeigu į tinklus įkliūva ir kitos žuvys, kokia čia specializuota žūklė? Tas pats su karšiais: į karšinius tinklus patenka ir starkiai. Be abejo, į tinklus patekusios ir nuvargintos žuvys bus imamos parduoti", – tokį scenarijų įžvelgė Aplinkos ministerijos atstovai.

Siūloma, kad įstatymas įpareigotų sudaryti ichtiologų ekspertų sąrašą. Į šį sąrašą įtraukti mokslininkai ir nustatytų limitus konkrečiame vandens telkinyje. Kalbama ir apie tai, kad viename ežere galėtų žvejoti tik viena įmonė.

Politikai taip pat siūlo apsvarstyti principą leisti aukcione nusipirkti teisę žvejybai.

Įžvelgė šešėlinį verslą

Buvęs aplinkos ministras, dabar Europos parlamento narys V.Mazuronis stebisi, kodėl viešai deklaruojantys, kad vos suduria galą su galu, žvejai verslininkai taip siekia panaikinti verslinės žūklės apribojimus.

"Jeigu pažiūrėsime jų deklaracijas, jie jau turėjo tris ar penkis kartus bankrutuoti. Jūs man pasakykite, kaip jie išgyvena ir kodėl suorganizavo tokį kietą lobistinį spaudimą? Daryčiau prielaidas, kad verslinė žvejyba yra šešėlinio verslo ir brakonieriavimo priedanga įmonėms. Tuo ir galima turbūt paaiškinti tokį jų lobizmą", – atvirai svarstė V.Mazuronis.

Jis užsiminė, kad kai kurie Seimo nariai turi tiesioginių ryšių su versline žvejyba užsiimančiomis įmonėmis, tačiau pavardžių įvardyti nenorėjo.

V.Mazuronis įsitikinęs, kad jo pasirašytas įsakymas – palankus žvejams, nes numato specializuotą tam tikrų rūšių žuvų žūklę ir suteikė pusantrų metų laikotarpį persiorientuoti.
"Pasikeitus ministrui, vėl bandoma viską atsukti atgal. Manau, kad bus bandoma taip daryti ir medžioklės srityje. Juk buvo tokia situacija, kai, realiai kalbant, brakonieriai košė ežerus, šaudė į kairę ir į dešinę ir darė ką norėjo", – priminė buvęs aplinkos ministras.

Jo nuomone, ribojimai reikalingi ne vien sustabdyti ežeruose mažėjančius žuvų išteklius. "Tai – principinis gėlų vandenų panaudojimo strategijos klausimas. Gėlo vandens telkiniai – ežerai, upės – turi būti ne maisto auginimo vietos. Maistą reikia auginti tam skirtose vietose: kiaules – tvartuose, žuvis – tvenkiniuose, o ežerai ir upės, mano manymu, turėtų būti skirti visų Lietuvos piliečių rekreacijai", – savo nuomonę dėstė V.Mazuronis. Jis įsitikinęs, kad verslinės žūklės ribojimų panaikinimas būtų žingsnis atgal ir didelė klaida.

Aistringa meilė žūklei

"Su buvusiu ministru V.Mazuroniu išties buvo diskutuojama gan karštokai. Mūsų nuomonės dėl verslinės žvejybos išsiskyrė. Jo koncepcija buvo, kad verslininkai turi būti išvaryti iš vidaus vandenų, mano koncepcija – kad kažkiek verslinę žvejyba galima leisti. Kaip numato įstatymas – 500 ha ir didesniuose ežeruose, kokių yra tik Molėtų ir Ignalinos krašte", – dėstė A.Salamakinas.

"Kauno diena" rašė, kad daug metų žvejų mėgėjų gretose saviškiu laikytas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Salamakinas pareiškė, kad be verslininkų likusios Kauno marios paskendo chaose, o neva verslininkų nebeprižiūrimame vandens telkinyje ėmė vešėti brakonieriavimas, nors aplinkosaugininkų pateikti skaičiai byloja priešingai. Ir Aplinkos ministerijos atstovai jau ne kartą yra sakę, kad verslinės žūklės daromos žalos gamtai įrodinėti nebereikia.

"Aš visuomet sakiau, kad pats esu aistringas žvejys mėgėjas ir visuomet einu žuvauti, bet jeigu žuvis pabėgo, man net maloniau, nes aš dar turiu pinigų nusipirkti lyną ar ką kitą ir parūkyti", – meilę mėgėjiškai žūklei demonstravo A.Salamakinas.

Seimo narys priminė esąs įsitikinęs, kad verslinės žvejybos apribojimai buvo tik V.Mazuronio rinkimų kampanijos dalis norint įtikti gerokai gausesniam būriui žvejų mėgėjų.

"Mėgėjų daugiau, tai jie man labiau patinka, o žvejų profesionalų – mažiau, ir jie man mažiau patinka, jiems uždrausime ir dėl to susikrausime politinį kapitalą! Žvejų mėgėjų yra per 200 tūkst. Jie balsuos už tą žmogų, kuris sunaikino verslinę žvejybą. Taip valstybė nevaldoma!" – neslėpdamas ironijos V.Mazuronio sprendimu piktinosi A.Salamakinas.

Susipainiojo savo teiginiuose

Atrodo, kad Aplinkos apsaugos komitetui vadovaujantį politiką ne mažiau siutina ir žvejams verslininkams bei jų lobizmu užsiimantiems politikams neketinantys pataikauti dabartinis aplinkos ministras K.Trečiokas ir viceministro pareigas einantis A.Salamakino partijos narys Linas Jonauskas.

"Jis (L.Jonauskas – aut. pastaba) turėtų įsiklausyti ir į politikų nuomonę. Kas yra viceministras? Tai devintas vanduo nuo kisieliaus. Jis vykdo politikų priimtus sprendimus, o ne užsiciklina kaip ožys. Negali būti taip valdoma valstybė! Valstybė valdoma atsižvelgiant į diskusijas, į tai, kokia yra nuomonė ir Vyriausybės programa, o ne pagal tai, ką vienas jaunuolis sugalvojo, ir jis erelis. Nebus taip!" – atvirai širdo A.Salamakinas.

Tačiau jau netrukus Seimo narys ėmė prieštarauti pats sau pareiškęs, kad ne politikai turi nustatyti, kur ir kiek galima užsiimti versline žūkle.

"Ne Salamakinas, ne Mazuronis, ne kažkas dar pagal politinį norą turi nustatyti, kur ir kiek galima užsiimti versline žvejyba. Turi būti mokslininkai, kurie atliko tyrimus, nustatė, kad ten tikrai verslinei žvejybai galima kažkiek pagauti žuvų. Turi būti sudaryta mokslininkų grupė iš specialistų. Specialistų mes turime", – prasitarė A.Salamakinas.
Jo nuomone, tokio pat principo reikia laikytis ir sprendžiant klausimą dėl verslinės žūklės Kauno mariose. Pasak A.Salamakino, jeigu mokslininkai pasakys, kad Kauno mariose situacija pagerėjo, žvejams verslininkams turėtų būti leista vėl užmesti tinklus.

"Dėl Kauno marių mokslininkai pasakė ir uždraudė. Bet jeigu žmogus įžuvino ežerą ir sumokėjo 10 tūkst. litų, o mokslininkai sako, kad šitame ežere galima vystyti verslinę žvejybą, tai kodėl tada buvęs ministras ir Jonauskas draudžia žvejoti? Kas čia per bajeriai?" – neatlyžo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Pradėjus domėtis, kodėl A.Salamakinas taip rūpinasi žvejais verslininkais, politikas neigė bet kokias sąsajas. "Aš kalbu tik su jų vadovais, o tų žvejų aš nepažįstu. Jūs turbūt lenkiate, kad man atveža žuvų? Aš nusipirkti galiu. Artimų ryšių turiu tik su žmona, daugiau su nieko", – bandė šmaikštauti Seimo narys.

Nereikėjo delsti

"Čia tik skambūs žodžiai, kad verslinė žūklė vidaus vandenyse uždraudžiama, o iš tikrųjų tik devyniuose ežeruose apribojama. Kauno mariose tokia žvejyba apribota nuo 2013 m. sausio. Nei ministras, nei ministerija pozicijos keisti nesiruošia", – paaiškino aplinkos viceministras L.Jonauskas.

Pasak jo, žvejams verslininkams lieka daug ežerų, kur verslinė žūklė bus specializuota. "Žvejai verslininkai ir toliau galės gaudyti ungurius 51-ame upelyje, neges – dviejose  upėse, seliavas – 40-yje ežerų (beje, seliavų žvejyba – viena pelningiausių žūklių vidaus vandenyse), stinteles – aštuoniuose ežeruose ir visas kitas leidžiamas žuvis Kuršių mariose. Tarp leidžiamų žvejoti yra ir pavasariop neršti atplaukiančios stintos, kurios gali ir galės būti žvejojamos net 60-yje kitų vietų. Taip pat verslinė žūklė neliečiama 16-oje Nemuno žemupio polderių", – vardijo viceministras.

Anot L.Jonausko, argumentų yra daugiau, negu reikia, kodėl nereikėtų leisti tinklais siaubti Lietuvos vandenis. Vienas jų – ekonominė nauda. "Mėgėjiška žūklė duoda daugiau naudos nei verslinė žūklė. Apie 200 žvejybos reikmenų parduotuvių, importas, valčių nuoma, kaimo turizmo sodybos – per mokesčius milijonai grįžta į valstybės biudžetą", – įsitikinęs aplinkos viceministras.

Jis priminė, kad vien šiemet už žvejų mėgėjų įsigytus leidimus planuojama surinkti daugiau kaip 6 mln. litų. "Tie pinigai grįžta į gamtą: įžuvinami vandens telkiniai, tvarkomos pakrantės. Kodėl tuose vandens telkiniuose, kuriuos pradėjome žuvinti už žvejų mėgėjų sumokėtus pinigus, turime leisti tas žuvis išgaudyti verslininkams su tinklais? Čia absurdas", – įsitikinęs L.Jonauskas.

Stebina argumentai

L.Jonauskas prisipažino, kad verslinės žūklės gynėjų pateikiami argumentai, kodėl ši verslo rūšis neturėtų būti ribojama, švelniai tariant, stebina.

Jam užkliuvo kai kurie politikų aiškinimai, esą tinklai purena ežerų dugną. Anot L.Jonausko, panašus purenimas vyksta žuvininkystės tvenkiniuose, bet tas principas visiškai netinka natūraliems vandens telkiniams, nes sukelia vandens žydėjimą, kyla pavojus tam tikrų žuvų buveinėms ir iš esmės keičia natūralią ekosistemą. "Gal tada nedrauskime laisvos prekybos tinklais, ne vaikykime, bet skatinkime brakonierius, nes pagal tokią logiką visi juk purentų ežerų dugnus", – šyptelėjo ministerijos atstovas.

Seimo aplinkos apsaugos komitete nuskambėję įspėjimai, esą, uždraudus verslinę žūklę, ežerai virs žuvų kapinynais, viceministrui taip pat pasirodė absurdiški. "Kapinynu tuomet turėtų pavirsti visi vandens rezervatai, o Žuvintas jau turėtų būti ekologinės katastrofos zona", – pateikė pavyzdį L.Jonauskas.

Kas kam turi kompensuoti

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Salamakinas užsiminė apie tai, kad jeigu verslinės žūklės apribojimai nebus panaikinti, žvejams verslininkams turėtų būti išmokėtos kompensacijos.

"Kaune, kurie pasitraukė, sumokėjo, dabar kitiems neva tai nemokės. Iki rinkimų V.Mazuronis prižadėjo mokėti, dabar jau rinkimai baigėsi, ir neva nemokėsime. Nereikia klaidinti žmonių. Baigėsi rinkimų kampanija, pradėkime dirbti, o ne svaičiokime kažkokias nesąmones", – piktinosi A.Salamakinas.

"Kauno diena" rašė, kad verslinės žvejybos mastams mažinti Aplinkos ministerija prieš kelerius metus pasitelkė pasitraukimo iš verslo kompensavimo mechanizmą, kuriuo pasinaudoję žvejai verslininkai už tinklų pakabinimą ant vinies vilioti piniginėmis išmokomis.

Jomis galima buvo pasinaudoti iki pat verslinės žvejybos Kauno mariose uždraudimo dienos, tačiau trys įmonės paraiškų gauti kompensacijoms nė neteikė. Verslininkai tuomet atvirai pripažino neprarandantys vilties, kad draudimas žvejoti gali būti atšauktas.

V.Mazuronis nesigynė, kad eidamas ministro pareigas buvo pavedęs išsiaiškinti būtinybę ir poreikį mokėti kompensacijas dėl numatytų verslinės žūklės apribojimų. "Sakiau, kad reikia pažiūrėti žmogiškai, bet aplinkosaugos specialistai ir teisininkai tvirtina, kad kompensuoti nėra galimybių ir nėra reikalo tai daryti. Iki 2012 m. žvejai verslininkai nieko nemokėjo už žuvų resursus, tad ne verslininkams reikia kompensuoti, o verslininkai turėtų valstybei kompensuoti už iškoštus ežerus", – griežtai rėžė V.Mazuronis.