Įmonių savininkai, bandydami palengvinti sau darbą arba ieškodami patarimo, kaip geriau vystyti verslą, kreipiasi į verslo konsultantus. Tačiau pastaruoju metu ši paslauga praranda susidomėjimą, jos kaina krinta.

Savo nuomone, kuo ir kiek naudingi verslo konsultantai, pasidalijo Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas dr. Gediminas Rainys.

– Ką manote apie verslo patarėjus ir jų siūlomas paslaugas?

– Kiekviena profesija yra reikalinga, jeigu yra paklausa. Tai laisva profesija ir kiekviena įmonė yra laisva samdyti arba nesisamdyti specialistų iš šono. Lygiai taip pat galima turėti savo vadybininkų, kurių specializacija būtų vienas ar kitas klausimas.

Deja, labai daug dalykų, ypač susijusių su struktūrinių lėšų naudojimu, projektų rengimu, iš tikro reikalauja labai specifinių žinių, kurių konsultantas gali neturėti. Mažiausia klaida, pavyzdžiui, blogai pažymėtas įmonės statusas, blogai užrašyta data, ką jau kalbėti apie viešųjų pirkimų organizavimą, yra negailestingai baudžiama.

Struktūrinių lėšų projektai turi būti vykdomi tik pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Todėl tam tikrais atvejais konsultantų buvimas būtinas. Bet vėlgi įmonės neprivalo to naudoti.

Be abejo, savotiškai ir gaila, kad yra didelė konsultantų įtaka nustatant mūsų strateginius dokumentus. Šiuo atveju tikrai norėtųsi tiesioginių prižiūrėtojų arba rengėjų iš ministerijų, žinybų. Sakyčiau savotiškas lėšų švaistymas, kai prašoma, kad tokie svarbūs dokumentai būtų rengiami išorinių konsultantų.

– Pastarojo meto statistika rodo, kad verslo patarėjų paslaugų kaina labiausiai krito. Kaip manote, kodėl taip yra?

– Nors yra kelios priežastys, viena akivaizdi ir apibendrinanti: paslaugų pasiūla yra didesnė negu paklausa. Kai yra didelė paklausa, iš karto susidaro atsakas – didelė pasiūla žmonių, kurie gali teikti šią paslaugą. Kai paklausos nelieka, krinta kaina.

Be to, viena iš užsakymų bazių konsultantams yra valstybės institucijų užsakymai. Mažėjanti paklausa rodo, kad šiuo metu mažiau remiamasi išoriniais konsultantais. Pavyzdžiui, Energetikos ministerija. Nors aš netikrinau, bet kiek buvo matyti iš spaudos, ankstesnė Energetikos ministerijos vadovybė labai mėgo išorinių konsultantų paslaugas – ir ginčams spręsti Ignalinoje, ir strategijoms rašyti. Nors kartais ir šaipomasi iš dabar sukurtų darbo grupių, kartais daug geriau iš esmės tą patį darbą padaryti savomis, o ne pirktomis jėgomis.

– O nemanote, kad taip galėjo nutikti dėl to, kad seniau prašyta kaina už paslaugą buvo per didelė?

– Kaina yra išvestinis pasiūlos ir paklausos rodiklis. Jeigu tavęs kaip konsultanto penki ar šeši žmonės arba įmonės prašo atlikti paslaugas, tu tikrai gali pasirinkti tą, kuris gali mokėti didesnę kainą. Ir atvirkščiai, kai žūtbūt nori išsilaikyti, kaina pasirenki ir mažesnę.

Žinoma, kaina priklauso nuo kompetencijos, patirties, žinomų vardų. Tikiu, kad Aleksandro Abišalos paslaugos, atsižvelgiant į žinomumą, matomumą, ryšius valstybinėse valdžios institucijose, gali būti geresnės. Bet apskritai yra pasiūlos ir paklausos rezultatas.