Paprastai šiuos duomenis tiek verslo įmonės, tiek privatūs asmenys pateikia tapdami banko klientu, sako „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius. Laikas nuo laiko bankas prašo šiuos duomenis atnaujinti ir užpildyti trumpą kliento duomenų atnaujinimo anketą.

LRT RADIJO klausytoja Valerija iš Kauno klausia, ar turi teisę „Swedbank“ reikalauti iš klientų paštu atsiųsti savo asmens duomenis, sakydami, kad tai reikalinga atnaujinimų sumetimais.

„Swedbank“ atstovas S. Abraškevičius teigia, kad šis bankas, kaip ir kiti Lietuvoje veikiantys bankai, siekia pažinti savo klientą. Tai reiškia, kad bankas turi turėti duomenis, kas yra jo klientas ir kokia jo įprastinė veikla. Paprastai šiuos duomenis tiek verslo įmonės, tiek privatūs asmenys pateikia tapdami banko klientu, tačiau laikas nuo laiko bankas prašo šiuos duomenis atnaujinti ir užpildyti trumpą kliento duomenų atnaujinimo anketą.

„Matyt, klientė gavo kaip tik tokią anketą. Tai nesudėtinga trijų klausimų anketa, kurią paprasčiausia yra užpildyti interneto banke, jeigu klientas turi interneto banko prieigą. Jei tokios galimybės nėra, anketą galima užpildyti kitais būdais“, – kalba S. Abraškevičius.

Vienas tokių būdų – paskambinti trumpuoju numeriu 1884. Nustačius kliento tapatybę, anketa yra užpildoma kartu su banko darbuotoju. Trečias būdas – apsilankyti banko padalinyje ir darbuotojai padės pateikti duomenis.

S. Abraškevičius sako, kad minėtas bankas ir kiti Lietuvoje veikiantys bankai klientų duomenis renka ne savo iniciatyva, tai daryti įpareigoja įstatymai. Tačiau žmonės turi klausimų, kodėl tokie duomenys turi būti pateikti. Anot specialisto, reikia pabrėžti, kad tai jokiu būdu nėra susiję su kokiais nors įtarimais ar įtartina veikla.

„Tai yra įprastas procesas, taikomas visiems bankų klientams. Bandydami klientams paaiškinti šį procesą, lyginame jį su oro uostų saugumo patikra. Norėdami skristi lėktuvu, keleiviai turi praeiti patikrą, tai vyksta dėl jų saugumo. Klientus, kurie gavo prašymus atnaujinti duomenis, prašytume skirti laiko pasirinkti parankiausią būdą ir užpildyti klausimyną“, – kalba S. Abraškevičius.