„Beveik kiekvieną savaitę gauname pranešimų nuo sukčių: iš banko būna, iš kažkokios firmos, kad būtinai reikia kažką nusipirkti. Rašo rusiškai“, – pasakojo kalbinta moteris.

„Prisijungti prie kažkokios platformos per elektroninę bankininkystę. Dažniausiai prašo kortelės duomenų“, – sakė sutiktas jaunas vyras.

„Esu susidūrusi su skambučiais, bet pastebėjau – į kuo neaiškesnį puslapį užsiregistruoji, palieki savo kontaktą, tai ir pradeda skambinėti. Nuotraukų redagavimo programėlės, maketavimo programėlės – online dalykai, kur reikia palikti savo kontaktą“, – pastebėjo dar viena moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors kėsinosi į 35, iš gyventojų pernai sukčiams išlupti pavyko 20 milijonų. Rekordas. Nors, panašu, kad ateityje sumos tik augs. „Sukčiavimo priemonių tikrai tiktai daugės ir kažkaip jų atsikratyti mums nepavyks. Reikia tik ties savo budrumu dirbti“, – pridūrė moteris.

Daugiausia – telefoninio sukčiavimo atvejų, tačiau didžiausius nuostolius patiria tie, kurie užkimba ant investavimo kabliuko. „Sukčiai taip pat taiko tokias priemones, kaip, pavyzdžiui, investicinio sukčiavimo atveju, jie teikia konsultacijas. Neklausykite, jei jums kredito įstaiga paskambins ir sakys: „Jūs čia darote pavedimą. Kažkas čia negerai, nes bankas nori sumažinti jūsų investavimo galimybes“, – įspėjo Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė.

Neva priemonių sukčiams pažaboti yra, tik kartais atrodo, kad trūksta noro. Neapsikentusi sukčiavimo mastų Jungtinė Karalystė pernai įsivedė naują tvarką – jei sukčiai pridaro žalos, iki 85 tūkstančių svarų sterlingų arba iki 98 tūkstančių eurų, nukentėjusiesiems privalo kompensuoti vietiniai bankai.

„Jie atgaus pinigus įprastai per penkias dienas“, – pabrėžė britų bankų atstovas.

Jie atgaus pinigus įprastai per penkias dienas.

Logika – paprasta: nesužiūrėsi pavedimo, mokėsi pats. Seime siūloma, kad ir Lietuva galėtų pasekti tokiu pavyzdžiu. „Faktas, kad jei bankai turėtų atlyginti žalą. tai, matyt, ir bankų suinteresuotumas būtų visai kitas – atlikti didesnę patikrą“, – spėjo Seimo narys Darius Razmislevičius.

„Banko interesas – šviesti vartotoją gerokai didėja. Kalbėkime ne tik apie bankus, bet ir apie kitas įstaigas, kurios naštą permeta ant bankų pečių“, – aiškino finansinių technologijų bendrovės „Ondato“ vadovas Liudas Kanapienis.

Tačiau bankai sako, kad neteisinga kažkam vienam permesti visą atsakomybę. „Tai mažins bendrą visuomenės budrumą, nes žmonės galvos, kad kažkas kažkur kažką kompensuoja, tai galbūt man nereikia pačiam rūpintis“, – prognozavo Lietuvos bankų asociacijos vadovė.

Bankai aiškina, jog ir taip daro viską, ką gali. Pernai sukčių aukoms grąžino 2,5 milijono eurų. Įtartinų mokėjimų sustabdė dar už 15 milijonų. „Apie pusę pinigų, kuriuos sukčiai bandė išvilioti, finansų įstaigoms pavyko sustabdyti ir grąžinti gyventojams“, – teigė E. Čipkutė.

„Jeigu pritaikytų, aš tikrai, manau, kad atsakingiau žiūrėtų. Bet čia pačių žmonių turi būti atsakingumas, kad bet kam nevesti, bet kam neatsakyti, bet kokios nuorodos neatidaryti“, – svarstė žurnalistų kalbintas vyras.

„Žmonės patys turi žinoti, su kuo šneka, ir netikėti, kad ten prižada aukso kalnus“, – antrino dar vienas praeivis.

„Apie pusę visų sukčiavimų vyksta per „Meta“ platformą. Socialinė medija kol kas nesiima tokių didelių priemonių, kad apsaugotų vartotojus“, – pastebėjo Lietuvos bankų asociacijos vadovė.

JK bankai turi teisę net tris dienas užlaikyti įtartinus mokėjimus. Tai reiškia, daugiau laiko nuodugniai viską patikrinti. „Jeigu suteiksime bankams galimybę, tai normaliai legaliai padaryti, o klientas neturės galimybės reikšti pretenzijų, sakykime, dėl užlaikytų lėšų arba, tiksliau, bankas turės pagrindą tai daryti, nuo to turbūt bus visiems lengviau“, – svarstė finansinių technologijų bendrovės „Ondato“ vadovas.

„Jei suma yra ženkliai didesnė, reikia mums tada irgi apsišarvuoti kantrybe, kad tie pavedimai gali „vaikščioti“ lėčiau“, – teigė D. Razmislevičius.

Pernai Lietuvoje užfiksuota 13 tūkstančių sukčiavimo atvejų.