Trečiadienį Europos Komisija pateikė 2016 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybių pasiūlymą.

Šiame metiniame pasiūlyme nustatytas dešimties pagrindinių Baltijos jūros komercinių išteklių žuvų kiekis, kurį gali sužvejoti ES žvejai, dar vadinamas bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu (BLSK).

Septyniems iš dešimties (daugiau nei bet kada) išteklių Komisija, remdamasi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) ir Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) duomenimis, yra priversta nustatyti tokį sužvejoti leidžiamą kiekį, kuris neviršytų didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (DTL). ES ketina visų išteklių DTL lygį pasiekti vėliausiai iki 2020 m.

Remiantis šiandienos pasiūlymu, visų išteklių (išskyrus lašišų) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) bus apie 15 proc. mažesnis nei 2015 m., t. y. maždaug 565 692 tonos. Leidžiamas sužvejoti lašišų kiekis (skaičiuojamas ne tonomis, o vienetais) bus padidintas 6 proc. – iki 115 874 vienetų.

Komisija siūlo padidinti vakarinėje ir centrinėje Baltijos jūros dalyse sužvejoti leidžiamą silkių kiekį ir pagrindiniame jos baseine sužvejoti leidžiamą lašišų ir plekšnių kiekį. Leidžiamas sužvejoti likusių Baltijos jūros išteklių žuvų kiekis sumažintas dėl natūralaus svyravimo DTL ribose arba tiksliau įvertinus išteklių būklę po naujausios duomenų peržiūros.

Taryba apsvarstys Komisijos pasiūlymą, kurį numatyta priimti jos susitikime spalio mėn. Jei pasiūlymas bus priimtas, jis bus pradėtas taikyti 2016 m. sausio 1 d.