Konferencijų salių užimtumas šiais metais auga, tačiau jų savininkai neskuba džiaugtis: įmonės taupo ne mažiau nei pernai, tad pajamos smarkiai nedidėja.

Augo trečdaliu

Konferencijų salių Kaune savininkai stebi atsigaunančią rinką. "Palyginti su pernai, konferencijų padaugėjo maždaug 30 proc. Tačiau įmonės dar labai taupo, kainos už paslaugas minimalios, tad nors renginių padaugėjo, tai dar nepadidins mūsų pajamų", – aiškino verslo lyderių centro BLC Kaune vadovė Loneda Gražulevičienė.

Anot jos, didžioji renginių dalis – ES finansuojami mokymai, toliau yra su rinkodara susiję įmonių renginiai klientams, produktų pristatymai, taip pat daugėja įmonių organizuojamų mokymų.

"Kol kas konferencijų salių Kaune pakanka. Žinoma, mes neturime salės, kurioje tilptų 600 dalyvių vienu metu, tokie renginiai keliami į Vilnių. Kitas klausimas, ar mums tokios reikia, ar ji atsipirktų? Net geriausiais ekonominio pakilimo laikais tokių didelių konferencijų Kaune nebūdavo tiek, kad būtų apsimokėję turėti tokio dydžio salę", – dėstė L.Gražulevičienė.

Renginių daugėja

Klaipėda taip pat sulaukia vis didesnio konferencijų rengėjų dėmesio. "Šiais metais akivaizdus konferencijų skaičiaus augimas, kas mėnesį stebime, kad renginių daugėja. Ypač pastebimas stambių renginių, kuriuose dalyvauja apie 300 žmonių, skaičiaus augimas", – pasakojo Eglė Knabikaitė, viešbučio "Amberton Klaipėda" konferencijų vadovė.

Šiame konferencijų centre praėjusiais metais, palyginti su 2008-aisiais, renginių buvo apie 6 proc. mažiau, o šiais metais jų maždaug 15 proc. daugiau nei 2009 m.

Anot jos, praėjusiais metais konferencijų buvo gerokai sumažėję. Tačiau šįmet, konferencijų rinkai atsigavus, "Amberton Klaipėda" netgi ėmėsi restorano rekonstrukcijos ir ketina jį pritaikyti ne tik konferencijoms, bet plačiau naudoti: koncertams, įmonių vakarėliams.

"Klaipėdoje konferencijoms pritaikytų salių trūksta, mes iš esmės vieninteliai, kurie gali pasiūlyti salę, apgyvendinimą ir maitinimą stambesniems renginiams, į kuriuos susirenka keli šimtai dalyvių", – plėtros motyvus atskleidė E.Knabikaitė.

Pašnekovės teigimu, pagal pobūdį konferencijos pasiskirsto maždaug perpus į finansuojamas ES fondų lėšomis ir rengiamas privačių įmonių. Tarp pastarųjų daugiausia produktų pristatymo renginių, aktyvios farmacijos įmonės.

"Pastaruoju metu jau pastebimai daugėja įmonių užsakymų organizuoti šventinius renginius, jų pernai buvo pastebimai mažiau. Tai labai džiugina, nes rodo, kad verslas jau atsigauna ir išeina iš krizės", – dėstė konferencijų vadovė.

Laukia Valdovų rūmų

Vilniečiai konferencijų organizatoriai ir salių savininkai nėra tokie drąsūs pasigirti augančiu konferencijų skaičiumi. "Konferencijų statistika nevedama, ją planuojame pradėti rinkti tik nuo kitų metų. Tačiau negalėčiau vienareikšmiškai teigti, kad pernai buvo sumažėję konferencijų. Vis dėlto didelės konferencijos planuojamos ne prieš mėnesį, o kur kas anksčiau, lygiai taip pat jos nėra taip paprastai atšaukiamos kaip šeimos atostogos, pablogėjus finansinei padėčiai. Bendraudamas su verslo įmonių atstovais girdžiu kitą nuomonę, kad praėję metai buvo geri, o konferencijų labiausiai sumažėjo ir krizės padariniai pasijuto šįmet", – pasakojo Vilniaus konferencijų biuro direktorė Jolanta Beniulienė.

Anot jos, krizė sustabdė infrastruktūros projektus ir investicijas į juos, tad pastaruoju metu naujų konferencijų salių Vilniuje neatsirado. Labai didelio masto renginiams Vilniuje yra "Litexpo" centras, kur vienoje salėje vienu metu gali tilpti 1800 dalyvių, per tris sales pasitelkiant garso ir vaizdo technologijas vienu metu konferencijoje gali dalyvauti 3 tūkst. dalyvių. Tačiau "Litexpo" turi keletą minusų – šalia trūksta viešbučio, prastas susisiekimas su miesto centru.

"Vis dėlto tokių didelių renginių nedaug. Pasaulinė praktika ir patirtis rodo, kad kritinę masę konferencijų rinkoje sudaro renginiai, kuriuose dalyvauja 400–700 žmonių. Šioje rinkoje Vilnius yra konkurencingas", – kalbėjo J.Beniulienė.

Ji prisipažino, kad konferencijų rengėjai labai laukia, kada bus baigta Valdovų rūmų statyba. Juose vienu metu vienoje salėje galės tilpti 400 žmonių, salės pritaikytos bus filmuoti, rengti pristatymus, įrengta reikalinga įgarsinimo sistema.

"Iš tiesų labai laukiame Valdovų rūmų. Tai labai gera vieta konferencijoms, pačiame miesto centre, iš kur konferencijų dalyviams bus labai patogu pasiekti jaukius sostinės viešbučius ir kavines", – vylėsi Vilniaus konferencijų biuro vadovė.

Krizės nepajuto

Lietuvos parodų centro "Litexpo" direktoriaus pavaduotoja Kristina Pladienė tikina, kad rekonstrukcija ir naujos techninės konferencijų centro galimybės leido išvengti krizės, o užuot renginių mažėjus, jų daugėja.

"Vien per pirmą šių metų pusmetį per parodas ir ne per parodas vyko 464 įvairaus pobūdžio renginiai, o pernai per visus metus buvo surengti 456 renginiai. Tačiau mes kalbame tik apie tendencijas "Litexpo" centre. Oficialios statistikos nėra, tačiau akivaizdu, kad renginių skaičius bendrai rinkoje mažėja", – kalbėjo ji.

Anot jo, "Litexpo" paslaugomis daugiausia naudojasi įvairios asociacijos, vis dažniau čia rengiami ypatingos svarbos valstybiniai renginiai. Šįmet tokie buvo du: birželį – tarptautinis Baltijos plėtros forumų viršūnių susitikimas, o rugsėjį – pasaulinis Interneto valdymo forumas. Kitąmet šiame centre ketinama organizuoti ESBO Ministrų Tarybos susitikimą, o 2013 m. – Lietuvos pirmininkavimo ES renginius.

Dalyvių dukart daugiau

Vilniaus konferencijų centras pastebi, kad šį rudenį, palyginti su praėjusių metų rudeniu ir net šių metų pavasariu, konferencijų, skirtų įmonių vadovams ir specialistams, dalyvių skaičius išaugo net 2–2,5 karto.

"Finansų vadovai ir rinkodaros specialistai šį rudenį gerokai gausiau lanko jiems skirtus renginius. Mūsų organizuojamų konferencijų dalyvių skaičius, palyginti su pernai rudens analogiškų renginių lankomumu, išaugo dvigubai. Štai šiųmetė finansų direktorių rudens konferencija vyks už poros savaičių, tačiau jau dabar matome, kad dalyvių bus dvigubai daugiau nei pernai", – sakė Vilniaus konferencijų centro vadovas Giedrius Čiupaila.

Kol kas jis nedrįso prognozuoti, ar tai tik bandymas prieš metų pabaigą išleisti per metus sutaupytus pinigus, ar ilgalaikė ūkio atsigavimą rodanti tendencija.