„Dėl skirtingo reguliavimo būtų sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos vėjo ir saulės jėgainių vystytojams, diskriminuojant vieną atsinaujinančių energijos išteklių technologiją kitos (...) atžvilgiu“, – rašoma tarybos išvadoje.

Institucijos teigimu, daliai vartotojų siūlomas privalomas grynasis atsiskaitymas („net billing“) sukurtų nevienodas konkurencijos sąlygas gaminantiems vartotojams ir skirtingoms saulės ir vėjo energijos technologijoms. Be to, skirtingas sąlygas sudarytų ir numatomas nevienodas reguliavimas pelno siekiantiems ir nesiekiantiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams.

„Pelno nesiekiantys asmenys taip pat gali vykdyti ūkinę veiklą ir konkuruoti su pelno siekiančiais asmenimis, kurie vykdo tokią pačią ar panašią veiklą“, – nurodo taryba.

Pelno nesiekiantys asmenys taip pat gali vykdyti ūkinę veiklą ir konkuruoti su pelno siekiančiais asmenimis, kurie vykdo tokią pačią ar panašią veiklą.

 

Ministerijai ji rekomenduoja įvertinti, ar siūlomas reguliavimas negalėtų būti taikomas visiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams.

Energetikos ministerija Atsinaujinančių išteklių energetikos bei Elektros energetikos įstatymų pataisomis balandį pasiūlė keisti apskaitos modelį verslo įmonėms, gaminančioms ir vartojančioms elektrą, – jų į tinklą patiekta perteklinė energija būtų apskaitoma eurais, o ne kilovatvalandėmis.

„Net billing“ modelis būtų taikomas ir tiems gamintojams, kurie naudoja vėjo elektrines ir kuriems suteiktas gaminančio vartotojo statusas.

Pagal šį modelį perteklinę elektrą tiekėjas parduoda biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui. 

Tuo metu saulės elektrines turintiems gyventojams ir toliau bus taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) modelis. Pagal jį perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama.

Trečiadienį įstatymo pataisas svarstė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, sprendimus dėl siūlomų pakeitimų priims pagrindinis – Ekonomikos komitetas.