Dabar Lietuvoje iš viso veikia 68 kredito unijos, vienijančios apie 100 tūkst. narių ir valdančios per 810 mln. litų turtą. Unijų kasų galima rasti net atokiose kaimo vietovėse.

Indėlių srautai nenuseko

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas Sigitas Bubnys tikino, kad unijos nuo krizės nukentėjo gerokai mažiau nei bankai. Šiems tragiškas antras šių metų ketvirtis unijoms taip smarkiai nesmogė. Statistikos duomenimis, šiuo laikotarpiu bankuose indėlių sumažėjo apie 7 proc. O kredito unijose jų padaugėjo 9 proc. "Tai gerokai mažiau nei ankstesniais metais, tačiau vis tiek fiksavome augimą, kai bankuose indėlių sumažėjo", – kalbėjo pašnekovas.

Tiesa, Lietuvos banko duomenimis, kredito unijos šiemet patyrė ir nuostolių – iš viso apie 5 mln. litų. Tačiau S.Bubnys įsitikinęs, kad minėti nuostoliai netikri, mat didžioji jų dalis susikaupė dėl atidėjinių vėluojančioms paskoloms. LCKU vadovas viliasi, kad praėjus sunkmečiui, gyventojai grąžins paskolas. Be to, esą LCKU narių nuostoliai siekia tik apie pusę šios sumos (2,5 mln. litų). S.Bubnio teigimu, didžioji dalis centrinės kredito unijos narių dirba pelningai.

Klientų daugėja

Bene geriausių rezultatų pasiekė Nacionalinė kredito unija, jos veiklos rodikliai šiemet augo apie 40 proc.

"Gerai mes gyvenam. Kai kuriuos reikalavimus sugriežtinome, dabar elgiamės kiek apdairiau nei prieš sunkmetį ir paskolų šiemet išduodame mažiau nei pernai. Bet jei tektų lyginti kredito unijas su komerciniais bankais, tai esu įsitikinusi, kad mes kvėpuojame lengviau", – dienraščiui teigė Nacionalinės kredito unijos valdybos pirmininkė Aldona Radžiūnienė.

Be to, esą gana greitai daugėja ir kredito unijos klientų, o kartu gerėja ir šios įstaigos rodikliai.

Nacionalines kredito unijos valdomas turtas siekia 31,5 mln. litų. Per pastaruosius metus jis padidėjo 57 proc. Unijos paskolų portfelis siekia 23 mln. litų, per metus jis išaugo beveik dvigubai. Indelių portfelis sudaro 25,2 mln. litų, jis per metus ūgtelėjo 50 proc.

Yra ir vėluojančių

Šiemet tokiais rezultatais negali pasigirti nė vienas bankas. Tiesa, į juos kredito unijos lygiuotis kol kas vis tiek negali. Mat palyginti su bankais, jos užima tik labai nedidelę kreditų rinkos dalį – vos 1 proc. Kita vertus, dėl to unijos nepatiria ir tokių didelių rūpesčių.

"Mūsų veiklos išlaidos gerokai mažesnės nei komercinių bankų. Be to, neinvestavome į akcijų rinkas, tad ir praradome gerokai mažiau pinigų nei bankai. Tai, ką surenkame iš narių, tai ir perskoliname. Mūsų veikla, skirtingai nei bankų, nėra tiek orientuota į verslą ir pelno auginimą. Unijos yra kooperatiniais pagrindais veikiančios kredito įstaigos. Uždirbtą pelną tarpusavyje pasidalija patys nariai", – tęsė A.Radžiūnienė.

Tiesa, vėliau ji pripažino, kad kredito unija dalį pinigų vis dėlto investuoja. Tačiau tos lėšos esą neišeina už Lietuvos.

Pašnekovė taip pat prasitarė, kad kredito unijos susiduria ir su paskolas grąžinti vėluojančiais klientais. Tačiau tokių esą nedaug, nes kredito unijos nedalija milžiniškų būsto paskolų. Dažniausiai siūlomi vartojimo kreditai iki 20 tūkst. litų, ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Be to, ir unijų klientai, anot A.Radžiūnienės, yra santūresni – tai dažniausiai konservatyvūs, vidutines ir aukštesnes nei vidutinės pajamas gaunantys, vyresnio amžiaus žmonės.

Audrius Misevičius, Lietuvos banko valdybos narys, atsakingas už kredito unijų priežiūrą

Kredito unijų veikla per šių metų pirmus devynis mėnesius buvo nuostolinga – negalutiniais duomenimis, patirta apie 5 mln. litų nuostolių. Tačiau kredito unijų kapitalas, nors ir lėčiau, toliau auga, daugėja unijų narių. Manome, kad kredito unijų narių skaičiaus augimas ir jų turto bei kapitalo didėjimas rodo šalies gyventojų pasitikėjimą Lietuvos kredito unijomis.

Tačiau kol kas kredito unijų turtas siekia tik apie 1 proc. veikiančių bankų turto. Unijų suteiktos paskolos nesiekia 1 proc. bankų sistemos paskolų portfelio, o indėliai sudaro apie 1,5 proc. bankų priimtų indėlių.

Žinoma, kredito unijų suteiktų paskolų portfelis didėja, tačiau neigiamos tendencijos šalies ūkyje turėjo nemažai įtakos ir šioms institucijoms – padaugėjo paskolų, kurių mokėjimas pradelstas daugiau nei 60 dienų, išaugo specialieji atidėjiniai paskoloms.

Beje, šių metų pirmą ketvirtį Lietuvos bankas parengė naujus teisės aktus, reglamentuojančius kredito unijų veiklą. Atsižvelgiant į pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje, sugriežtinti reikalavimai išduodant paskolas, kurių grąžinimas užtikrinamas nekilnojamuoju turtu.

Jaudintis dėl kredito unijų Lietuvoje nereikėtų. Jų rezultatai neblogi. Be to, Lietuvos bankas nuolat analizuoja kredito unijų finansinę būklę, vertina jų veiklą, kontroliuoja, kaip vykdomi veiklos riziką ribojantys normatyvai. Kredito unijos tikrinamos ne rečiau kaip kas dvejus metus, o nustačius veiklos trūkumų ir teisės aktų pažeidimų taikomos poveikio priemonės.

Faktai ir skaičiai

Kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta finansinė institucija, teikianti paslaugas tik savo nariams. Kredito unijos klientai yra ir jos savininkai. Tai esminė ypatybė, skirianti kredito uniją nuo kitų finansines paslaugas teikiančių organizacijų.

Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą – norėdamas tapti unijos nariu naujas klientas privalo nusipirkti pajų (tai vieno nario piniginė įmoka į unijos kapitalą, dažniausiai siekianti apie 100 litų). Taip jis kartu tampa ir unijos dalininku.

Iš minėto fondo teikiamos paskolos unijos nariams. Paskolos išduodamos įvairiems tikslams: būsto remontui, verslui pradėti ir plėtoti, statybai, mokslo reikmėms, atostogoms, žemės ūkio veiklai plėtoti ir pan. Kadangi dauguma kredito unijų yra sukurtos mažų ir vidutinių įmonių atstovų, žemdirbių, ūkininkų iniciatyva, todėl dauguma kredito unijų išduodamų savitarpio paskolų yra skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui remti: pirkti įrangai, pašarams, trąšoms, grūdams, žemės ūkio padargams. Pradedantys verslininkai savitarpio paskolas dažniausiai ima barams, kavinėms, mažoms ar specializuotoms parduotuvėms įrengti.

Kredito uniją gali steigti fiziniai ar fiziniai ir juridiniai asmenys. Steigėjai turi būti ne mažiau kaip penki fiziniai asmenys. Mažiausias kredito unijos narių skaičius – 50.

Nuo 1948 m. kasmet trečią spalio ketvirtadienį švenčiama Tarptautinė kredito unijų diena.

Pasaulyje yra daugiau nei 157 mln. kredito unijų narių 92 pasaulio šalyse.

Klientų pasitikėjimas didėja

LCKU vadovo Sigito Bubnio teigimu, LCKU narės yra išdavusios paskolų už 560 mln. litų. Indėlių priimta dar daugiau – 650 mln. litų.

"Vos prieš trejus metus jų buvo priimta tik apie 190 mln. litų. Tai, manau, rodo augantį klientų pasitikėjimą kredito unijomis. Apskritai pastaruoju metu kredito unijos augo po 25–40 proc. per metus", – gyrėsi S.Bubnys.

Po truputį plečiasi ir šių kredito įstaigų tinklas, nuolat auga klientų skaičius. Daugiausia kredito unijų dalyvių yra Vilniaus apskrityje. Toliau rikiuojasi Kaunas, Panevėžys, Klaipėda ir Šiauliai. 95–98 proc. kredito unijų dalyvių yra fiziniai asmenys. Juridinių asmenų yra tik apie 1,5 tūkst.

Šiuo metu kredito unijose galima ne tik skolintis ar pelningai laikyti pinigus kaip indėlį, bet ir pervesti pinigus, sumokėti mokesčius ir t. t. Nuo 2006 m. pabaigos kredito unijos išduoda ir tarptautines debeto bei kredito mokėjimo korteles, o nuo praeitų metų pabaigos unijų klientai gali naudotis ir elektroninės bankininkystės paslaugomis "i-Unija" sistemoje.

Lietuvoje pirmoji kredito unija Taupmenų skolinimosi bendrovė buvo įkurta 1871 m. Pabiržėje. Nors kredito unijos ypač išpopuliarėjo prieškario Lietuvoje, sovietinės okupacijos metai iškraipė kredito kooperacijos principus. Atkūrus Nepriklausomybę kredito unijos veiklą atnaujino 1995 m. Pirmąja kredito unija tapo "Vievio taupa". O jauniausiai iš šiuo metu veikiančių – Pareigūnų kredito unijai – Lietuvos bankas veiklos licenciją išdavė 2008 m. birželį.