- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Augęs skolinimas toliau palankiai veikė Lietuvos kredito unijų sektoriaus veiklos rezultatą – pirmą šių metų pusmetį kredito unijos uždirbo 1,8 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, sakoma Lietuvos banko pranešime.
„Matome toliau gerėjantį rezultatą – pelną uždirbančių kredito unijų skaičius auga. Tai pozityvus rodiklis, kaip ir augantis verslo kreditavimas. Vis dėlto kredito unijoms svarbu neatsipalaiduoti ir užtikrinti tinkamą paskolų kokybės kontrolę bei kredito rizikos valdymą“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Dėl aktyvaus skolinimo 2021 m. pirmą pusmetį kredito unijų sektorius uždirbo 5,2 mln. eurų grynojo pelno. 55 (pernai – 51) pelningai dirbusios kredito unijos uždirbo 5,3 mln. eurų pelno, o 5 kredito unijos patyrė 0,1 mln. eurų nuostolį. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kredito unijos uždirbo 18 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 30 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų. Didžiausią kredito unijų pajamų dalį (78,2 proc.) sudarė palūkanų pajamos.
Kredito unijų turtas antrą šių metų ketvirtį sumažėjo 0,3 proc. ir sudarė 972,3 mln. eurų, arba 2,5 proc. bankų sektoriaus turto. Tą lėmė dėl žemės ūkio sezoniškumo sumažėję indėliai iki pareikalavimo. Reikšmingiausią turto dalį (75 proc.) sudarė suteiktos paskolos. Jų dalis kredito unijų turto struktūroje antrą šių metų ketvirtį padidėjo 4,2 proc. p.
Kredito unijų suteiktos paskolos grynąja verte padidėjo 39,2 mln. eurų (5,7 proc.) ir sudarė 729,4 mln. eurų. Skolinimas gyventojams išaugo 23,2 mln. eurų (4,3 proc.) – iki 568,1 mln. eurų, įmonėms – 16 mln. eurų (11 proc.) – iki 161,3 mln. eurų. Būsto paskolos augo 14,4 mln. eurų (5 proc.).
Kredito unijų sudaryti specialieji atidėjiniai paskoloms antrą ketvirtį nežymiai sumažėjo ir sudarė 5,7 mln. eurų. Specialiųjų atidėjinių ir paskolų santykis išliko toks pats kaip ir praėjusį ketvirtį – 0,8 proc. (prieš metus – 1,2 proc.).
Antrą šių metų ketvirtį 24 kredito unijų paskolų portfeliuose daugėjo paskolų, kai įsipareigojimus vėluota vykdyti ilgiau negu 60 d. iš eilės, todėl ateityje šios kredito unijos gali patirti su paskolų vertės sumažėjimu susijusių išlaidų. Neveiksnių paskolų dalis pakito nežymiai – padidėjo nuo 9 iki 9,2 proc. paskolų portfelio.
2021 m. antro ketvirčio pabaigoje kredito unijos buvo priėmusios 827 mln. eurų indėlių. Iš jų 221 mln. eurų sudarė neterminuotieji (iki pareikalavimo) indėliai ir 606 mln. eurų – terminuotieji indėliai. Pastarieji, sudarę 73 proc. visų indėlių, ir toliau augo, bet šiek tiek lėčiau nei praėjusį ketvirtį. Neterminuotųjų indėlių sumažėjo ir tai lėmė viso indėlių portfelio sumažėjimą beveik 20 mln. eurų (2,3 proc.).
Didžiausią indėlių portfelio dalį (93,5 proc.) sudarė gyventojų indėliai. Antrą ketvirtį palūkanų normas už 12 mėn. trukmės terminuotuosius indėlius eurais padidino 21 kredito unija, vidutinė palūkanų norma už metų trukmės indėlį sudarė 1,1 proc.
Antrą šių metų ketvirtį penkiasdešimt kredito unijų kreipėsi į Lietuvos banką dėl leidimo sumažinti pajinį kapitalą, kad galėtų atsiskaityti su pajininkais, kurių narystė kredito unijose baigėsi 2020 m. Grąžinus pajinius įnašus, dalies kredito unijų pajinis kapitalas sumažėjo, tačiau didėjant bendram kredito unijų narių skaičiui ir jiems įnešus papildomų pajinių įnašų, pajinis kapitalas išaugo iki beveik 60 mln. eurų (prieš metus buvo 52,2 mln. eurų).
Tvarūs pajai, kuriais gali būti dengiami kredito unijos patirti nuostoliai, antrą ketvirtį išaugo 3,5 proc. (iki 58,3 mln. eurų). Jų dalis analizuojamo laikotarpio pabaigoje sudarė 97 proc. pajinio kapitalo.
Šiuo metu šalyje veikia trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos grupė (45 kredito unijos), Jungtinės centrinės kredito unijos grupė (11 kredito unijų) ir 4 į specializuotus bankus persitvarkančios kredito unijos. Iš viso – 60 kredito unijų, vienijančių beveik 165 tūkst. narių. Be pagrindinės buveinės, kredito unijos paslaugas teikė 68 struktūriniuose padaliniuose. 2021 m. antrą ketvirtį 1 persitvarkanti kredito unija kreipėsi į Lietuvos banką dėl specializuoto banko licencijos gavimo.
Visos – ir centrinės, ir atskiros – kredito unijos vykdė visus veiklos riziką ribojančius reikalavimus. Be finansinių paslaugų teikimo savo narėms, centrinės kredito unijos stebėjo ir tikrino jų prisiimamą riziką, pagal poreikį palaikė jų likvidumą.
Lietuvos banko interneto svetainėje viešai skelbiama informacija apie kiekvienos kredito unijos metų ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos rodiklius bei veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...