Dėmesio centre
Baigėsi Vokietijos brigadai skirto Rūdninkų karinio miestelio antro, paskutinio, etapo rangovų galutinių pasiūlymų teikimo terminas. Krašto apsaugos ministerija (KAM) neatskleidžia, kokios įmonės dalyvavo konkurse, tačiau žiniasklaidoje viešai aptarinėjama, kad tarp galutinį pasiūlymą pateikusių įmonių yra ir „Conres LT“, kuri konkurse dalyvauja kartu su infrastruktūros statybos bendrove „Fegda“.
Pastaroji į visuomenės akiratį pakliuvo nekokybiškai nutiesusi kelią į tą patį Rūdninkų poligoną. Jos atžvilgiu netgi buvo inicijuotas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimas, tačiau STT galiausiai nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo.
Jį pradėti atsisakyta atsižvelgus į tai, jog STT negavo ir tarnybai nežinoma duomenų, kad „Fegdos“ atstovai ar kiti asmenys, naudodamiesi savo įtaka, būtų kišęsi į buvusios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės ar kitų asmenų veiklą, siekdami paveikti juos, kad sukliudytų atlikti pavestas funkcijas.
Apie tokius įtarimus viešai lapkritį prabilo buvusi KAM vadovė. Tinklalaidėje „Politika“ ji svarstė, kad prie to, kad neteko ministro pareigų, galėjo prisidėti ir griežta pozicija „Fegdos“ atžvilgiu. D. Šakalienė teigia siekusi, kad brokuotas kelias būtų iš esmės tvarkomas, o ne remontuojamas kosmetiškai.
Tačiau KAM paskelbė, kad jau sudarė susitarimą su įmone dėl trūkumų šalinimo. Kartu ministerija vis dar tęsia vidinį tyrimą, su defektais nutiestas kelias apskritai buvo pripažintas baigtu.
Kaip pranešė KAM, pagal naujausią susitarimą, „Fegda“ įsipareigoja visus defektus pašalinti pagal naujos nepriklausomos ekspertizės išvadas ir rekomendacijas, ekspertai taip pat įvertins broką ne tik plyšių zonose, bet ir visame bendrovės „Fegda“ nutiesto kelio ruože.
Naujasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Seimo tribūnoje pažymėjo, kad visas kelio taisymo išlaidas padengs pati „Fegda“. „Bus pateikti tinkami defektų šalinimo sprendimai ir naujas statinio defektų šalinimo projektas, ko nėra padaryta ir ko nesugebėta padaryti per beveik dvejus metus“, – R. Kauną citavo naujienų agentūra ELTA.
Tiesa, jau anksčiau įmonę valdančios „Fegdos grupės“ vadovas Gediminas Gribulis teigė, kad „Fegdai“ buvo delsiama išduoti leidimą tvarkyti kelią ir tai esą yra susiję su bendrovės sprendimu kartu su partneriais dalyvauti Rūdninkų karinio miestelio antro etapo rangovų konkurse.
Vis dėlto krašto apsaugos ministras mano, kad šiuo metu išduoti leidimą kelio tvarkymo darbams būtų nelogiška, nes pirmiausia reikia užbaigti nepriklausomą ekspertizę. R. Kaunas taip pat nesiima vertinti, kada kelio taisymo darbai galėtų būti baigti.
Šių įvykių fone ne iki galo aišku, kaip reikėtų vertinti „Fegdos“ dalyvavimą Rūdninkų karinio miestelio antro etapo rangovų konkurse ir kas apskritai lems jo laimėjimą. Daugiau aiškumo suteikti bando viešųjų pirkimų ekspertas, teisininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis partneris dr. K. Kačerauskas.
Kitoks konkurso modelis
Dr. K. Kačerauskas pirmiausia atkreipia dėmesį į projekto mastą. Visą Rūdninkų karinį miestelį sudarys įvairi infrastruktūra nuo administracinių pastatų, treniruočių aikštelių, karinės technikosremonto dirbtuvių iki kareivių apgyvendinimo patalpų. Numatoma, kad miestelį sudarys daugiau nei 100 pastatų ir įvairių infrastruktūros objektų.
„Tai yra didžiausias karinės infrastruktūros sukūrimo projektas Lietuvoje. Bus dislokuota Vokietijos karinė brigada su 4 tūkst. karių, kariniame miestelyje kartu su jais įsikurs ir 750 civilių, – pabrėžia dr. K. Kačerauskas. – Bendra projekto vertė siekia apie 1,56 mlrd. eurų, o mokėjimai privačiam partneriui – 2,42 mlrd. eurų.“
Projektui įgyvendinti pasirinktas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelis. Kaip aiškina ekspertas, skirtingai nuo labiau įprastų viešųjų pirkimų būdų, VPSP ypatumas yra tas, kad projektą savo lėšomis išvysto: atlieka statybos rangos, įrengimo ir kitus susijusius darbus – atrinktas privatus partneris, kuris vėliau ir eksploatuoja, prižiūri objektą.
„Mokėjimai jam yra atliekami dalimis, išdėstomi per ilgą laikotarpį. Rūdninkų karinio miestelio VPSP projekte numatoma, kad mokėjimai bus išdėstyti per penkiolika metų“, – teigia dr. K. Kačerauskas.
Jo vertinimu, VPSP modelis įprastai pasirenkamas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, dėl projektavimo ir statybos rizikų perdavimo privačiam partneriui: „Konkursą laimėjęs privatus partneris prisiima visas šias rizikas, todėl vystymo metu kylantys iššūkiai, netikėtumai, papildomi kaštai tenka būtent privačiam partneriui.“
Kitas argumentas – greitesnis projekto įgyvendinimas. Praktika rodo, kad verslas orientuotas į greitesnį darbą ir didesnį efektyvumą, todėl, sukoncentravus šiuos aspektus būtent privataus sektoriaus pusėje, projektas paprastai įgyvendinamas greičiau.
Ne mažiau svarbi ir finansavimo dedamoji. „Privatus partneris pats savo – skolintomis ar pritrauktomis – lėšomis vykdo statybos darbus. Valstybė už tai atsiskaito per ilgą laikotarpį, šiuo atveju – po statybų pabaigos per 13,5 metų. Tai reiškia didesnius valdžios sektoriaus mokėjimus, tačiau dėl išdėstymo ilgi laikotarpiu valstybei lengviau valdyti kaštus“, – aiškina dr. K. Kačerauskas.
„Šiuo atveju VPSP modelio pasirinkimas yra logiškas, nes pačios infrastruktūros išvystymas turėtų kainuoti apie 1,5 mlrd. eurų, o tokį mokėjimą atlikti per vienų ar dvejų metų laikotarpį valstybei būtų sudėtinga“, – akcentuoja jis.
„Be to, visas projektas (kuriama infrastruktūra) yra išskaidytas į tris dalis – A, B, C, taip siekiant nepatikėti viso objekto statybos vienam rangovui ir diversifikuoti KAM rizikas“, – priduria teisininkas.
Prasta darbų kokybė nebūtinai reiškia esminį pažeidimą. Rangovas paprastai yra įsipareigojęs trūkumus ištaisyti garantiniu laikotarpiu.
Kaip atrinks laimėtojus?
Dr. K. Kačerausko teigimu, konkurso sąlygose numatyta, kad laimėtojas išrenkamas pagal pasiūlytą mažiausią kainą. „Pagal VPSP modelį vykdomuose projektuose mažiausia kaina skaičiuojama kiek labiau sofistikuotai – dalyvis, parengęs išsamų veiklos finansinį modelį, apskaičiuoja jam mokėtiną periodinį mokestį grynąja dabartine verte visam sutarties laikotarpiui, – dėsto teisininkas. – Taigi, kieno pasiūlytas mokestis mažiausias, to pasiūlymas laikomas ekonomiškai naudingiausiu.“
„Techniškai konkurso laimėtoją lems tik pateikto pasiūlymo kaina. Nepaisant to, tiekėjų ir pasiūlymų kokybės kontrolė buvo užtikrinta kviečiant pasiūlymus teikti atrinktas įmones, turinčias tam tikrą veiklos istoriją ir reputaciją, prašant parengti projekto finansinį modelį ir reikalaujant, kad tiekėjas atitiktų pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus“, – aiškina jis.
Įgyvendinant Rūdninkų karinio miestelio infrastruktūros projektą dalyvauti buvo kviečiamos tik lietuviškos statybos rangos įmonės. Kaip svarsto dr. K. Kačerauskas, iš dalies tikriausiai ir dėl nacionalinio saugumo aspektų, ir dėl noro reikšmingas sumas palikti cirkuliuoti Lietuvos ekonomikoje.
Tiesa, jis pabrėžia, kad į konkursą pakviestos aštuonios įmonės jau turėjo būti patikrintos atitikties nacionaliniam saugumui aspektu.
„Kiek žinoma iš viešai prieinamos informacijos, žiniasklaidos, „Fegda“ dalyvauja konkurse kartu su tiesiogiai pakviestu dalyviu – „Conres LT“. Spaudoje neatskleista, ar „Fegda“ yra „ConresLT“ subrangovas, ar jungtinės veiklos partneris, tačiau tai nereikšminga aplinkybė“, – sako dr. K. Kačerauskas.
„Svarbiausia, kad tokia struktūra galima. Pagal galutinius konkurso dokumentus, pakviestasis dalyvis gali pasitelkti jungtinės veiklos partnerių, subrangovų, taip pat finansuotojų, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus ir sugebėtų projektą įgyvendinti. Projektui įgyvendinti įsteigiama specialios paskirties – projektinė – įmonė (SPV). Pakviestasis dalyvis (viena iš tų aštuonių įmonių) turi išlaikyti bent 20 proc. akcinio kapitalo projektinėje įmonėje. Dažnai finansuotojas taip pat įgyja dalį SPV akcinio kapitalo“, – aiškina ekspertas.
Kas patenka į juodąjį sąrašą?
Nors D. Šakalienė ir ragino dėl nekokybiškų darbų atlikimo įtraukti „Fegdą“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą, įmonė jame neatsidūrė. Pasak dr. K. Kačerausko, į tokį juodąjį sąrašą tiekėjas yra įtraukiamas esant bent vienai iš šių aplinkybių: su juo buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis dėl padaryto esminio sutarties pažeidimo; tiekėjas vykdė viešojo pirkimo sutartį su dideliais ir nuolatiniais trūkumais ir dėl to tiekėjui buvo pritaikyta sankcija – bauda, delspinigiai ar pan.
„Konkrečios „Fegdos“ vykdytos sutarties aplinkybės nežinomos. Žinoma tik tai, kad sutartis nebuvo nutraukta. Jeigu iš tiesų „Fegda“ vykdytų sutartį su dideliais ir nuolatiniais trūkumais ir buvo pritaikytos netesybos, tuomet įmonė turėtų būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą“, – teigia ekspertas.
„Vis dėlto nereikia pamiršti, kad savaime prasta darbų kokybė nebūtinai reiškia esminį pažeidimą. Rangovas paprastai yra įsipareigojęs trūkumus ištaisyti garantiniu laikotarpiu“, – pabrėžia dr. K. Kačerauskas.
Mažiausia kaina lygu kokybė?
Viešojoje erdvėje dažnai girdima, kad viešuosius pirkimus laimi būtent pasiūliusieji mažiausią kainą. Kyla klausimas, ar mažiausia kaina įgyvendinant kritinės reikšmės infrastruktūros projektus gali būti lemiamas komponentas.
Dr. K. Kačerauskas pabrėžia, kad Lietuvos istorijoje dar nebuvo pirkimų, panašių į Rūdninkų projektą, todėl jį sunku su kuo nors palyginti. „Šiuo atveju – taip, tai mažiausios kainos konkursas, bet reikia suprasti, kad skaičiuojama tiek statybų, tiek objekto eksploatacijos kaina per penkiolika metų. Tai nėra tipinis pirkimas už mažiausią kainą, nes tiekėjas turi įsivertinti daugybę dedamųjų, įvairias per penkiolika metų galinčias kilti rizikas ir pan. Tai ne tik statyba, o kur kas daugiau“, – sako viešųjų pirkimų ekspertas.
„Kituose rangos darbų pirkimuose negalėčiau sakyti, kad renkama tik pagal kainą. Taip, kaina sudaro didžiausią konkursinio balo dalį, bet dalis jo taip pat neretai susideda iš darbų atlikimo termino ar siūlomo garantinio termino“, – pasakoja jis.
„Darbų kokybę užtikrina tiek reguliavimas, Statybos techniniai reglamentai (STR), tiek ir užsakovas. STR ir kiti norminiai aktai nustato reikalavimus atitinkamam statiniui. Visų pirma, jis turi būti suprojektuotas taip, kad juos atitiktų. Projektai yra ekspertuojami“, – tęsia teisininkas.
Rangovas statybos darbus atlieka pagal techninį projektą, kurį paprastai parengia ne jis pats, o pateikia užsakovas. Be to, sutartyje turi būti numatomi mechanizmai, skirti atliktų darbų kokybei tikrinti, defektų ištaisymui reikalauti, o tinkamas sutarties vykdymas paprastai yra užtikrinamas netesybomis: bauda ar delspinigiais.
Finansinė rizika
Anot dr. K. Kačerausko, viešuosiuose pirkimuose gali pasitaikyti ir tokių situacijų, kad dalyviai pasiūlymus teikia neįvertinę savo finansinių galimybių ir neturėdami finansinių garantijų, kad galės vykdyti savo įsipareigojimus. Tačiau ekspertas įsitikinęs, kad, kalbant konkrečiai apie Rūdninkų karinio miestelio masto konkursą, tokių klaidų tikimybė yra gana maža.
„Viena vertus, tiekėjai buvo pakviesti į konkursą valstybei jau turint preliminarių žinių apie tiekėjų finansinius pajėgumus arba galimybę pritraukti išorinį finansavimą. Kita vertus, jeigu valstybės vertinimas nebuvo tikslus, tokie tiekėjai greičiausiai nebūtų sugebėję susirasti projekto partnerių ar finansuotojų, todėl pasiūlymo konkurse greičiausiai nebūtų pateikę“, – teigia jis.
Pasak dr. K. Kačerausko, įmonėms sudarius sutartį ir nesugebant projekto įgyvendinti pagal sutartyje numatytas sąlygas, pirmiausia būtų kalbama apie sutartyje esančių netesybų taikymą ir galimus ginčus dėl perkančiosios organizacijos nuostolių atlyginimo: „Kartu atsiranda pagrindas įtraukti sutartį pažeidusias įmonės į nepatikimų tiekėjų sąrašą, o tai apsunkina netinkamai sutartį vykdžiusių įmonių galimybę dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose.“
„Tuo atveju, jeigu laimėjęs konkursą tiekėjas atsisakytų sudaryti sutartį, tiekėjas pirmiausiai prarastų pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Išskirtiniais atvejais, ypač situacijoje, jeigu perkančioji organizacija būtų priversta sudaryti sutartį su brangesnį pasiūlymą pateikusiu antrosios vietos laimėtoju, galima būtų kalbėti ir apie tiekėjo pareigą atlyginti perkančiosios organizacijos patirtus nuostolius, kurie kilo dėl laimėtojo pasitraukimo iš konkurso“, – detalizuoja teisininkas.
Dr. K. Kačerausko teigimu, natūralu, kad Rūdninkų karinio miestelio masto viešajame pirkime egzistuoja daug interesų, o priimant sprendimus tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja ir politikai. „Vieša diskusija ir politikų vertinimai savaime nėra blogas reiškinys, kol sprendimai dėl konkurso laimėtojo priimami pagal įstatymuose ir pirkimo dokumentuose numatytas procedūras ir vertinimo kriterijus“, – pabrėžia ekspertas.
Naujausi komentarai