Lenkijos zlotas pastaraisiais mėnesiais tapo itin nestabilus. Iš to laimėti sugeba tik vienas kitas Lietuvos verslininkas, mat valiutos rizika itin sunkiai prognozuojama.

Ir rekordas, ir antirekordas

Per tris mėnesius zloto ir lito santykis pasiekė du rekordus. Rugpjūčio pradžioje zlotas buvo vertas beveik 1,08 lito – tuomet Lenkijos valiuta lito atžvilgiu pasiekė aukščiausią tašką nuo 1999 m. O jau trečią spalio dekadą zlotas nuvertėjo iki maždaug 88 lietuviškų centų ir nusileido iki žemiausios ribos nuo 2007 m. pradžios.

Analogiška padėtis ir stebint zloto bei euro santykį. Lenkijos valiutos kursas vis labiau svyruoja. Paradoksalu, tačiau lenkų analitikams nepatinka nei stiprėjantis, nei silpstantis zlotas – abiem atvejais šalies kaimynės žiniasklaida trimituoja apie nacionalinės valiutos keliamus pavojus.

Rinkų dramos įkaitė

Vis dėlto dabar susitelkta į zloto silpnėjimo scenarijų. Anot valiutų analitiko Mikolajaus Kusiarowskio, Lenkijos valiuta tapo vertybinių popierių rinkose besitęsiančios dramos įkaite ir būtent nuo padėties biržose daugiausia priklausys zloto kurso ateitis. M.Kusiarowskis prognozuoja, kad jeigu pagrindiniai vertybinių popierių rinkų indeksai smuks iki naujų antirekordų, zloto ir euro santykis ras naują "dugną". Esą euras gali būti vertas net 4 zlotų (dabar euro santykis svyruoja ties maždaug 3,8 zloto), ir tai gali nutikti labai greitai. Vis dėlto jeigu biržos nekris į naujas žemumas, zloto kursas turėtų stabilizuotis.

M.Kusiarowskio žodžiais, reitingų agentūros "Moody's" prognozės apie galimą Lenkijos ūkio recesiją, kaip ir kitos niūrios pranašystės, turi įtakos investuotojų nuotaikai. Tačiau ji kol kas nedidelė, mat dar nėra oficialių statistinių duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti tokias prognozes.

Verslas į Lenkiją žiūri atsargiai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas dienraščiui pabrėžė, kad bet koks zloto kurso svyravimas verslui kenkia. "Įmonės priverstos draustis nuo valiutos kurso svyravimo rizikos, o draudimo bendrovės nuo to, kiek žinau, nedraudžia", – aiškino S.Besagirskas.

Pasak jo, tokie svyravimai, kokie fiksuojami pastaraisiais mėnesiais, gali suryti visą iš importo ar eksporto veiklos gaunamą pelną.

"Kai valiutos kursas pakyla tiek, kad viršija įmonės pelno maržą, eksportas tampa nuostolingas. Tuomet įmonės dažnai eksportuoja patirdamos nuostolių, kad išlaikytų rinką. Importuotojams dabar neblogas metas, juo labiau kad kai kuriose srityse turime nevienodas mokesčių sąlygas. Lenkai kai kuriose srityse taiko daugiau mokesčių lengvatų. Pavyzdžiui, dėl to apie 40 proc. turgavietėse realizuojamos mėsos yra ne iš Lietuvos. Zlotui nuvertėjus lito atžvilgiu, lenkiškų produktų spaudimas mūsų gamintojams dar labiau juntamas", – tęsė pašnekovas.

"Pavyzdžiui, trąšų antkainiai yra tikrai nedideli – įmonių apyvarta didelė, bet maži antkainiai. Zloto svyravimas verčia įmones su Lenkija prekiauti labai atsargiai", – pridūrė jis.

Svarbi prekybos partnerė

Vis dėlto S.Besagirskas nelinkęs pritarti prognozėms, kad zlotas gali pasiekti naujus antirekordus. "Kritus zloto kursui susidursime su tam tikru eksporto stabtelėjimu, bet nemanau, kad zlotas ir toliau risis žemyn", – reziumavo pramonininkas.

Lenkija – gana svarbi Lietuvos prekybos partnerė. Statistikos departamento duomenimis, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius iš Lenkijos importuota prekių ir paslaugų už daugiau nei 5,58 mlrd. litų – pagal šį rodiklį lenkai nusileidžia tik rusams ir vokiečiams. Kiek menkesnę vietą Lenkija užima Lietuvos eksporto balanse – iki rugsėjo į Lenkiją eksportuota prekių ir paslaugų už maždaug 2,49 mlrd. litų, tai ketvirtas pagal dydį rodiklis tarp visų Lietuvos eksporto partnerių.