Per sunkmetį vis daugiau Lietuvos verslo atstovų ieško naujų receptų, kaip išgyventi. Mūsų šalies įmonių vadovams sprendimus pasirengę pasiūlyti kontrolingo specialistai.

Lietuvoje nebe pirmus metus organizuojami kontrolingo specialistų susitikimai. "Kauno diena" kalbina Lietuvos kontrolingo sąjungos prezidentę Aistę Loergen, Vokietijos banko "Postabank Systems" Kontrolingo skyriaus vadovo pavaduotoją.

– Kontrolingo idėjos seniai žinomos Vakarų pasaulyje. Kaip joms sekasi skintis kelią Lietuvoje?

– Užsienyje kontrolingo principai taikomi jau daugiau kaip 30 metų, o Lietuvoje kontrolingo darbo grupės susitikimai vyksta nuo 2006 m. gruodžio. Pradėję skleisti kontrolingo idėjas pirmiausia siekėme išsiaiškinti, ką reiškia pati sąvoka. Dauguma ekonomikos srityje dirbančių specialistų žinojo biudžeto rengimo ir kontrolės, strategijos kūrimo ir vertinimo sąvokas. Tačiau paaiškinti kontrolingo sąvoką nebuvo paprasta, nes planavimo ir kontrolės darbai dažnoje įmonėje nevadinami kontrolingu. Šias funkcijas lietuviškose organizacijose atlieka finansininkai, ekonomistai ar valdymo apskaitos specialistai. Taigi darbo grupės entuziastai atliko "žvalgybinį" tyrimą, kaip Lietuvoje suprantamas kontrolingas skirtingais aspektais. Analizė parodė, kad tiek kontrolingui, tiek valdymo apskaitai naudojami tie patys ekonominiai ir vadybiniai metodai bei skaičiavimo būdai. Taigi apibendrinus buvo prieita prie išvados, kad kontrolingas yra procesas, kurį formuoja valdymo apskaitos metodai.

Kontrolingą galima susieti ir su vidaus auditu, nors iš tiesų tai – įmonės finansinės ir ūkinės veiklos sričių valdymo koncepcija. Trumpai kontrolingo koncepcijos esmę būtų galima apibūdinti kaip vadybos apskaitos, planavimo, kontrolės, analizės ir kitų valdymo funkcijų visumą, kuri būtina norint efektyviai valdyti įmonę ir pasiekti numatytų tikslų.

– Apie ką diskutuojama kontrolingo darbo grupės susitikimuose?

– Dažniausiai analizuojami įmonės biudžeto, sąnaudų apskaitos, subalansuotų rodiklių klausimai. Aptariama, kokie metodai tinkamiausi, kad įmonės valdymas būtų efektyvus. Taip pat diskutuojama, kaip įgyvendinti įvairius projektus, informacinių technologijų sprendimus bendrovėse, kad jos pasiektų užsibrėžtus tikslus.

Šiuolaikinėse verslo organizacijose kontrolingo specialistai, arba kontroleriai, yra vadovų pagalbininkai, pateikiantys ir padedantys analizuoti informaciją apie besikeičiančią padėtį. Kontroleriai gali patarti bendrovės vadovui, kokius tikslus iškelti, kaip jie turėtų atsispindėti veiklos rodiklių sistemoje, kaip suplanuoti pačią įmonės veiklą, kad tie tikslai būtų pasiekti.

– Pastaruoju metu įmonėms tenka ypač greitai reaguoti į pokyčius arba skelbti bankrotą. Kokie iššūkiai šiandien laukia kontrolingo specialistų?

– Per dabartinę krizę daugumai įmonių reikia ieškoti naujų metodų, kaip išgyventi. Ir įmonės vadovams, ir jiems talkinantiems kontrolingo specialistams kyla klausimai: kokio pobūdžio sprendimus reikia ekonomiškai įvertinti ir argumentuoti, ar tikrai efektyvus kontrolingas yra patikimas būdas ne tik apskritai išlikti rinkoje, bet ir likti socialiai atsakingu bei konkurencingu ateityje? Tikimės, kad atsakymus į šiuos klausimus pavyks rasti spalio viduryje Kaune vyksiančiame III Baltijos šalių kontrolingo kongrese. Planuojamų pranešimų tematika labai įvairi. Kontrolingo specialistai pasidalys patirtimi ir pamėgins iš naujo pažvelgti į jau įprastus ekonominės krizės paliestų organizacijų išlikimo scenarijus.

– Kokios pagrindinės problemos bus nagrinėjamos kongrese?

– Stengsimės apžvelgti svarbiausias temas ir opiausias problemas, iškilusias per ekonominę krizę. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse bendrovių vadovai nuo krizės gelbėjasi masiškai atleisdami darbuotojus. Tačiau retas jų susimąsto, ar toks būdas išties pats efektyviausias?

Specialistai iš Vokietijos atskleis būdą, kaip įtraukiant darbuotojus ar komandos narius į sprendimų priėmimo procesą, galima sulaukti palankių rezultatų. Lietuvos verslo atstovai galės susipažinti su sistema, kaip nuosekliai įvertinti visą įmonės verslo procesą, darbuotojų tarpusavio ryšius ir priklausomybes. Juk dauguma darbuotojų yra gerai parengti, o jų pasiektas produktyvumo lygis bendrovei atsiėjo daug pastangų ir pinigų. Kontrolingo specialistai patars, kaip darbuotojai turi būti integruoti į pelno optimizavimo procesą, siekiant panaudoti jų žinias ir idėjas.

– Ar užsienio šalių kontrolingo specialistų patarimai gali būti naudingi Lietuvoje?

– Norime, kad kuo daugiau skirtingų šalių kontrolingo atstovų pasidalytų savo patirtimi, kuri, neabejoju, tikrai bus naudinga Lietuvos verslininkams. Būtent skirtinga patirtis gali padėti rasti tinkamiausią sprendimą. Mus domina, kaip savo bėdas sprendžia kitos šalys, ypač kaimynės. Todėl į kongresą pakvietėme atvykti kontrolingo specialistę iš Kaliningrado. Ji pristatys ryšių su vartotojais valdymo koncepciją, pagal kurią verslo procesai pirmiausia turi būti orientuoti į vartotoją, jo poreikius ir lūkesčius.

Viešnia iš Estijos kongreso dalyviams pristatys įmonių socialinės atsakomybės koncepciją ir jos santykį su kontrolingo plėtra bei pasidalys šios Baltijos šalies patirtimi rengiant ir skaičiuojant bendrovių socialinės atsakomybės indeksus 2006 m. ir 2009 m.

– Ar Lietuvoje jau yra kontrolingo specialistų, taip pat galinčių pasidalyti savo žiniomis?

– Žinoma. Kongrese dalyvaus trys Lietuvos atstovai. Kauno technologijos universiteto docentė, Lietuvos kontrolingo darbo grupės vadovė Edita Gimžauskienė kongreso dalyvius supažindins su naujausių kontrolingo tyrimų mūsų šalyje rezultatais. Dar vienas pranešėjas – Lietuvos darbo grupės narys, bendrovės "Achema" Ekonomikos skyriaus viršininkas Algirdas Pukelis. Žinia, verslo organizacijų tikslas – uždirbti pinigų. Tačiau pastarojo laikotarpio vadybos apskaitos sistemos nebėra tokios patikimos. A.Pukelis žada pasidalyti patirtimi, kaip "Achemoje" buvo tobulinamos senosios vadybos apskaitos sistemos ir diegiama nauja.

"Senukų" įmonių asociacijos narė Daiva Šlekienė, bendrovės SSPC, užsiimančios nekilnojamojo turto valdymu ir plėtra, direktorė ir kitų antrinių įmonių finansų vadovė, pamėgins atsakyti, kaip per ekonominę krizę keičiasi investicinių projektų vertinimo rodikliai. Investicinių projektų kontrolingo sistema turi apimti visus projekto etapus nuo idėjos iki ji bus visiškai įgyvendinta. Šiuo metu ypač svarbu dar kartą įvertinti paklausos, konkurencijos ir ekonominės aplinkos pokyčius.

Edita Gimžauskienė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Apskaitos katedros docentė, Lietuvos kontrolingo darbo grupės vadovė

Kontrolingo sistema yra unikali kiekvienoje įmonėje ir gerai veikia tik tada, kai atitinka įmonės vadovų poreikius, priimamų sprendimų pobūdį ir padeda spręsti iškilusias aktualias problemas. Patirtis, o ir tyrimų rezultatai rodo, kad labai dažna įmonė, investuodama į valdymo sistemas, apsiriboja standartiniais informacinių technologijų bendrovių siūlomais paketais ir nesusimąsto, kokie valdymo sprendimai jai svarbiausi ir ar tikrai diegiama sistema gali padėti juos pagrįsi. Taigi verslui labai aktualu suprasti, kaip keičiantis ekonomikos sąlygoms kinta aktualių sprendimų pobūdis ir kontrolingo sistemos turinys.