Kaune netrukus prasidės darbai, kurie taps trečia pagal dydį investicija laikinojoje sostinėje. Per 14 mėnesių čia iškils Kauno viešojo logistikos centro (VLC) intermodalinis terminalas.

Vakar "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Stasys Dailydka ir viešąjį konkursą laimėjusios įmonės "Fegda" vadovas Žydrius Baublys pasirašė terminalo rangos darbų sutartį. Visų darbų vertė – apie 81 mln. litų. Projektas yra iš dalies finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis.

Sutarties pasirašymo renginyje kalbėjęs Kauno meras Andrius Kupčinskas džiaugėsi, kad pastačius terminalą Kaune bus sukurta naujų darbo vietų, o tai reiškia ir daugiau į savivaldybės biudžetą surenkamų mokesčių.

"Tai bus trečia pagal dydį investicija Kauno mieste po "Žalgirio" arenos ir mokslo parko "Santaka". Labai tikimės, kad šis projektas duos postūmį kitiems dideliems projektams, kurie bus susiję su Kauno LEZ ar oro uostu", – kalbėjo A.Kupčinskas.

Pasak S.Dailydkos, logistikos centrų steigimas yra ypač svarbus šalies ekonomikos ir transporto sektoriaus plėtrai. "Statomi VLC, "Rail Baltica" ir kiti infrastruktūros modernizavimo projektai leis įgyti konkurencinį pranašumą tarp valstybių kaimynių", – sakė S.Dailydka.

Kauno VLC intermodalinis terminalas bus statomas Palemono kelyne, šalia pagrindinės Lietuvos magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Aplink šią vietą kuriasi logistikos įmonės, yra įsikūrusi Kauno LEZ.

Planuojama, kad pastatytas terminalas bus naudingas ne tik VLC poreikiams, bet ir bus galutinis pirmu etapu planuojamos nutiesti europinės (1435 mm pločio) geležinkelio vėžės taškas. Konteineriuose iš Pietų ir Vakarų Europos atvykstantys ir terminale perkrauti kroviniai galės toliau judėti Šiaurės ir Rytų link.

Tikimasi, kad įgyvendinta Kauno VLC koncepcija atneš didžiulę naudą ne tik transporto bei logistikos įmonėms, bet ir šio miesto bei rajono savivaldybių gyventojams: bus pritraukiama investicijų, plečiama miesto infrastruktūra.

Įgyvendinant šį projektą Lietuvos transporto sistema dar labiau prisidės prie pagrindinio tikslo, kad iki 2040 m. 50 proc. krovinių, kuriuos reikia pristatyti daugiau nei 300 km atstumu, būtų gabenami geležinkelių arba vidaus vandenų transportu.