- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europarlamentaras Andrius Kubilius sako, kad vienas būdų, kaip ES grąžintų pasiskolintas lėšas Gaivinimo ir atsparumo fondui – naujų mokesčių įvedimas. Vis dėlto aiškaus sutarimo, kaip ES sumodeliuos šių lėšų grąžinimą, kol kas nėra, todėl Europos Parlamentas (EP) pasiryžęs kovoti dėl konkrečių sprendimų. A. Kubilius taip pat išreiškė nuogąstavimą, kad Lietuva kol kas neturi planų, kaip efektyviai panaudoti ES lėšas.
„Yra du esminiai klausimai, į kuriuos kol kas nėra aiškių atsakymų ir EP labai aiškiai išsako savo apsisprendimą. Naujasis Atsigavimo fondas 750 mlrd. eurų apimties yra kuriamas ES skolinantis lėšas finansų rinkose. Tą skolą kažkada kažkokiu būdu reikės atiduoti. Kaip ji bus atiduota, kol kas nėra aiškesnių atsakymų.
Vienas mechanizmų, kaip ta skola galės būti atiduota – galėtų būti naujų bendrųjų mokesčių įvedimas. EP kelia tą klausimą labai aštriai, kad būtų aišku, kaip bus skolintos lėšos atiduodamos, kad nebūtų taip, jog tos skolos liks ateities kartoms. Nesukūrus aiškaus mechanizmo, kaip jas atiduoti, tokiu atveju nukentėtų būsimieji ES biudžetai. Juose reikėtų numatyti ir šios skolos grąžinimą“, – Eltai sakė A. Kubilius.
Antras neatsakytas klausimas, europarlamentaro teigimu, yra susietas su nacionalinių valstybių veiksmais – kaip pasiskolinti pinigai bus panaudoti.
Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje, skirtingai nuo kitų valstybių, yra mažai dėmesio skiriama bendriems ES planams, ateities vizijoms.
„ES skelbia planus, kad šie pinigai turėtų būti panaudoti ir ekonomikos žalinimui, ir skaitmenizavimui, ir atsigavimui, bet aš iš karto galiu kritiškai pasakyti, kad, mano manymu, Lietuva tokių planų, kaip šiuos pinigus panaudoti rezultatyviai ir produktyviai, kol kas neturi. Ir nepradeda tokių planų svarstyti“, – teigė A. Kubilius.
Europarlamentaras taip pat pasigedo Lietuvos įsitraukimo į bendrus ES vystomus projektus.
„Lietuvoje visą laiką labiausiai rūpinamės tik savo kišene ir tais pinigais, kurie yra mūsų projektams – Ignalinos uždarymui, tranzito į Kaliningradą finansavimas, tos pačios išmokos žemdirbiams. Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje, skirtingai nuo kitų valstybių, yra mažai dėmesio skiriama bendriems ES planams, ateities vizijoms, tokiems projektams, kaip vadinamojo švaraus vandenilio gamyba, kuri gali tapti nauju žalios energetikos stipriu impulsu, nekreipiama dėmesio į bendrus projektus, kaip kvantinių kompiuterių kūrimas, kam ES skiria daug dėmesio, bet neaišku, kaip tai pavyks realizuoti. Tai Lietuvoje apie tai Vyriausybė visiškai nekalba. Mūsų horizontai, kalbant apie ES reikalus, yra labai siauri. Ir tai yra didžiausias Lietuvos trūkumas“, – kalbėjo jis.
Didelę dalį ES biudžeto nukreipiant į žemės ūkį, A. Kubiliaus teigimu, ES turėtų didinti bendrą savo biudžetą, kad atsirastų daugiau lėšų ir kitoms sritims, nukreiptoms į ateities ekonomikos plėtrą.
„Tai yra istorinis paveldas, taip jau kūrėsi ES nuo pat pradžių, kad žemės ūkiui buvo skiriami nemaži pinigai. Didesnė problema yra ne tai, kad žemės ūkiui iš biudžeto skiriama gana daug, bet didesnė problema tai, kad ES labai sunkiai priima sprendimus apskritai didinti savo biudžetą. Iki šiol bendras biudžetas siekdavo tik 1 proc. nuo BVP, dabar, su naujuoju Atsigavimo fondu, ta riba yra peržengta. Bent jau šiuo ekonomikos atsigavimo laikotarpiu, ES pirmą kartą skirs 1,8 proc. nuo BVP, tai yra didelis žingsnis į priekį“, – Eltai teigė jis.
„Jei tai taptų tam tikra prasme ne tik krizės įveikimo planu, bet ir nauju ES reikalų finansavimo mechanizmu, tai leistų tikėtis, kad atsiras lėšų ne tik žemės ūkiui, bet ir kitoms reikalingoms ir į ateitį nukreiptoms investicijoms“, – pridūrė A. Kubilius.
Jo nuomone, Lietuva gaunamų ES lėšų dalį turėtų nukreipti į sritis, kurios kurtų modernesnę Lietuvą.
Aš įsitikinęs, kad didžiąją dalį lėšų reikėtų skirti toms sritims, kuriose būtų galima sukurti didesnę pridėtinę vertę.
„Aš įsitikinęs, kad didžiąją dalį lėšų reikėtų skirti toms sritims, kuriose būtų galima sukurti didesnę pridėtinę vertę. Tai yra visų pirma su aukštosiomis technologijomis susijusi ekonomika. Lietuva turi kelias sritis, kuriose gali pasiekti proveržio ir siekti europinės ar net globalios lyderystės – biotechnologijos, lazeriai. Koncentruojant lėšas ir turint tokį unikalų šansą būtų galima investuoti į pamatinius dalykus, susietus su Lietuvos modernios ekonomikos ateitimi“, – sakė A. Kubilius.
„Bet, bijau, bus kaip visada – išdalinta visiems po trupinėlį, nepasiekiant tų proveržių keliose svarbiausiose srityse“, – pridūrė europarlamentaras.
EP ketvirtadienį balsavo, kad būtų pareikalauta padaryti pakeitimų daugiamečio ES biudžeto projekte, dėl kurio sutarė 27 valstybės narės, primena ELTA.
Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams, Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.
Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.
Pagal EVT pasiektą susitarimą, tiesioginės išmokos 2021 metais sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą.
Šiuo metu tiesioginės išmokos Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
ES šalių narių vadovai sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad, prireikus, Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto, arba 2,2 mlrd. eurų, reformoms įgyvendinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse7
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...