„Yra kai kurios klientų grupės, kurios turėjo ženklesnę nuolaidą, pavyzdžiui, asmenys, gaunantys savo atlygį į mūsų sąskaitas. Jie mokėjo šiek tiek mažiau. Jiems tas planas pabrangsta, bet vis tiek nesiekia standartinės kainos, kuri būtų taikoma įprastu atveju“, – kalbėjo „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.

Brangs ne tik kai kurių dažniausiai naudojamų paslaugų ir operacijų įkainiai, bet ir PIN kodo generatoriaus išdavimas. Ši procedūra kainuos dvigubai brangiau – apie šešiolika eurų. Finansinių institucijų veiklą reguliuojantis Lietuvos bankas sako, kad nors dauguma komercinių bankų periodiškai keičia paslaugų kainyną, dažniausiai naudojamų mokėjimo paslaugų įkainiai keičiami itin retai. Vis dėlto gyventojai smarkiai pajusti to neturėtų.

„Mes nustatome bazinį paslaugų krepšelį, jo kainą, kas į jį turėtų įeiti, bet didžioji dalis gyventojų yra pasirinkę tokius bankų siūlomus paslaugų krepšelius, kurie yra net pigesni, negu mūsų nustatomas bazinis mokestis“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot Lietuvos banko, didesnius įkainius gali lemti išaugusios sąnaudos užtikrinant kibernetinį saugumą dėl piktybiško Rusijos elgesio. Taip pat konkurencija tarp finansų institucijų. Atsiranda naujovių ir dėl grynųjų pinigų. „Swedbanke“ nebebus teikiama grynųjų pinigų įnešimo į kito kliento sąskaitą paslauga. Be to, gryninant dideles sumas pinigų teks bankui pasiaiškinti, kur jie bus naudojami.

„Mes prašysime klientų, kurie gryninasi daugiau nei 10 tūkst. eurų pateikti paaiškinimą, kam jie ketina tuos pinigus naudoti. Tie pinigai bet kokiu atveju bus žmogui suteikiami, bet bus renkama informacija“, – pasakojo G. Šimkus.

„SEB“ banke taip pat galioja panaši tvarka. Kas kartą bankui gyventojas pasiaiškinti neturės, tačiau paprašius gali tekti nurodyti, kam reikalinga tokia suma. Kituose bankuose tokia praktika kol kas nėra taikoma, esą tokiu reikalavimu bandoma sumažinti pinigų plovimo riziką, tačiau kokia forma paaiškinimas turėtų būti pateiktas nėra aišku. O ir niekas netikrins, ar jis nėra melagingas.

Reikalavimas, kuris padėtų bankui geriau pažinti savo klientą.

„Reikalavimas, kuris padėtų bankui geriau pažinti savo klientą“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Pokyčiai susiję su grynaisiais – siekis apskritai sumažinti jų naudojimą rinkoje.

„Jeigu žiūrėtume į pastaruosius dešimt metų, grynųjų pinigų operacijų skaičiuojame vienetais. Per dešimt metų sumažėjo maždaug šešis kartus. Tuo tarpu operacijų negrynaisiais pinigais išaugo apie keturis kartus“, – tęsė E. Čipkutė.

Šiuo metu mokėjimo paslaugų krepšelio įkainis skirtinguose Lietuvos bankuose svyruoja nuo 70 centų iki dviejų eurų per mėnesį.