Akcijų kainos jau keletą savaičių nepaliauja kopusios aukštyn. Vis dėlto investuotojų lūkesčiai gali ir nepasitvirtinti. Per pasaulio biržas gali nusiristi dar viena korekcijos banga.

Vertė kilo penktadaliu

Ko gera, ne vieną į akcijas ar kitus vertybinius popierius investavusį gyventoją pastaruoju metu džiugina mažėjantys investicinio portfelio nuostoliai, o gal net ir nedidelis vertės prieaugis.

Apie išaugusią investavimo priemonių vertę kalba ir oficiali statistika. Vertybinių popierių komisijos duomenimis, kolektyvinio investavimo subjektų, t. y. įvairių investicinių fondų, vertė per antrą šių metų ketvirtį padidėjo 22 proc. Fondų turto vertės prieaugis užfiksuotas pirmą kartą po pusantrų metų besitęsusio nuosmukio.

Nors kylančios akcijų rinkos yra vienas pirmųjų ekonomikos atsigavimo požymių, šias naujienas ekspertai linkę vertinti atsargiai. Jų nuomone, optimizmas akcijų rinkose gali būti perdėtas, ir ekonomikos pagerėjimo, kurio taip tikisi akcijų rinkų dalyviai, dar gali tekti palaukti.

Atsigavimas jau įskaičiuotas

Akcijų kainos pasaulio biržose iki šiol kilo ne be pagrindo. Kaip nurodė banko "Danske Bank" Finansų maklerio skyriaus vadovas Kęstutis Celiešius, įvairios bendrovės paskelbė daug geresnius antro šių metų ketvirčio rezultatus, negu prognozavo analitikai. Tiesa, šiuos rezultatus didžiąja dalimi lėmė įgyvendintos sąnaudų mažinimo programos, turinčios neigiamų padarinių ekonomikai – mažėjančius atlyginimus ir didėjantį nedarbą.

Banko "Finasta" investicijų stratego Andriaus Adomkaus nuomone, į dabartines akcijų kainas jau įskaičiuotas staigus ekonomikos atsigavimas, tačiau labiau tikėtina, kad jis kol kas išlieka vangus, todėl dabartinė euforija akcijų rinkose gali greitai išgaruoti.

"Apie akivaizdesnį pasaulio ekonomikos atsigavimą bus galima kalbėti kitų metų pirmoje pusėje, tačiau šįmet dar vyraus recesijos nuotaikos. Artimiausiais mėnesiais investuotojai gali nusivilti ekonomikos atsigavimo perspektyvomis, o dėl nepateisintų lūkesčių į rinkas gali grįžti neigiami svyravimai", – įžvalgomis dalijosi investicijų specialistas.

Pasak jo, pasaulinės ekonomikos atsigavimo procesą turėtų stabdyti neatsigaunančios kredito ir būsto rinkos, niūrios nedarbo, ateities pajamų, nemokumo ir vartojimo perspektyvos.

Kryptį atspėti sunku

O "Swedbank" finansų maklerio Dariaus Slavinsko nuomone, vienareikšmiškai atsakyti, kaip toliau elgsis akcijų rinkos šiuo metu sunku. Pašnekovas įžvelgia tiek tolesnio akcijų kainų augimo, tiek nuosmukio prielaidų.

"Rinkų kilimą toliau gali skatinti į apyvartą išleistas didelis kiekis naujų pinigų, kuriuos reikia apsaugoti, kad nenuvertėtų, ir viena alternatyvų yra rinkos. Kita vertus, lyginant indeksų kreives su ankstesnių krizių laikotarpiais, po trumpalaikio pakilimo vėl tikėtinas nuosmukis, nes ekonomikos kritimas kol kas tik stabilizuojasi, o jos atsigavimo ženklų dar tik laukiama", – svarstė D.Slavinskas.

Vis dėlto pašnekovas įsitikinęs: per naują akcijų nuosmukį, kuris gali įvykti netolimoje ateityje, vertybinių popierių kainos nebeturėtų kristi taip žemai kaip šių metų pradžioje.

Tendencijas diktavo stambieji

Su pasaulio rinkomis į viršų pastarosiomis savaitėmis sparčiai kilo ir Vilniaus vertybinių popierių birža. Tiesa, didėjusios akcijų kainos čia siejamos ne su gerais vietos bendrovių pusmečio rezultatais ar šalies ekonomikos stabilizacijos lūkesčiais, o su stambių investuotojų veiksmais ir pasaulinėmis tendencijomis.

"Bendrą rinkos judėjimą į viršų lėmė veiksmai stambesnių investuotojų, kurie grįžo dėl įvairių priežasčių: gal dėl to, kad rinka buvo smarkiai nukritusi, gal dėl to, kad buvo per daug neigiamų kalbų apie Baltijos šalis, po kurių susiklostė palankios aplinkybės ateiti ir įsigyti stambesnį akcijų paketą. O įmonių skelbiami geresni ar prastesni rezultatai nebuvo pagrindinis veiksnys", – teigė D.Slavinskas.

Apie tai, kad vietos birža labiau gyveno pasaulio nuotaikomis, o ne vietos verslo naujienomis, kalbėjo ir A.Adomkus. "Įmonių rezultatai vis prastėjo, daugeliu atvejų džiuginančių staigmenų bendrovės nepateikė, o duomenys parodė, kad patys svarbiausi finansų, gamybos sektoriai yra ganėtinai pažeisti", – sakė jis.

Pasak K.Celiešiaus, užsienio investuotojai tikrai neskuba ateiti į vietos rinką, o Lietuvos ekonomika dugno dar nepasiekė, ir to gali tekti laukti iki metų pabaigos. "Naujausias kilimas priverčia susimąstyti, kad, įvertinus įmonių rezultatus, akcijos yra brangios, todėl korekcijos tikimybė metų pabaigoje didelė", – sakė jis.

Pulti pirkti neverta

Dienraščio kalbinti ekspertai galimybės investuoti šiuo metu siūlo vertinti atsargiai. Pasak A.Adomkaus, nukreipti lėšas į akcijas ar kitus rizikingus aktyvus tikintis uždarbio jau po metų nebūtų išmintinga.

D.Slavinskas atkreipė dėmesį į tai, kad nereikėtų aklai kopijuoti stambiųjų investuotojų veiksmų. "Nežinant jų veiksmų priežasčių, galima ir išlošti, ir pralošti. Bet koks didesnis akcijų kainų kilimas man asocijuojasi su baime įlipti į traukinį paskutiniam, o kuo labiau kainos pakyla, tuo labiau siūlyčiau vengti investuoti į rinkas", – sakė D.Slavinskas.

Jo nuomone, kai kurios akcijos Vilniaus biržoje, pavyzdžiui, "Teo LT", investuojant ilgam dar yra pelningos, o kai kurios – per daug pabrangusios ir rizikingos. Kadangi pasaulio ekonomika iš duobės lips dar gana ilgai, akcijų rinkų laukia ir kilimas, ir nuosmukis. D.Slavinskas tikisi sulaukti dar vieno akcijų rinkų nuosmukio, o po jo būtų daug drąsiau įeiti į rinkas.

A.Adomkus rekomenduoja prisiminti periodinio investavimo taisykles ir guodžia, kad iki krizės pabaigos, bent jau akcijų rinkose, liko mažiau laiko, negu yra praėję nuo jos pradžios. Su tuo linkęs sutikti ir K.Celiešius, jo nuomone, galvojant apie ilgalaikį investavimą, saikingai papildyti vertybinių popierių portfelį metas nėra netinkamas.

Teigiami fondų rezultatai

Lietuvoje registruotų kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) turto vertė 2009 m. antrą ketvirtį padidėjo 80 mln. litų (+ 22 proc.); tai pirmas augimas po to, kai šešis ketvirčius turto vertė krito. Teigiamą turto pokytį nulėmė teigiama fondų investicinė grąža ir naujų investuotojų pritraukimas.

Tiek turto dydžiu, tiek dalyvių skaičiumi kitas KIS grupes dar lenkė akcijų KIS, į kuriuos buvo investavę daugiau nei trys ketvirtadaliai visų KIS dalyvių (32,3 tūkst.), o akcijų KIS turtas sudarė 40 proc. viso KIS turto.

2009 m. antras ketvirtis išsiskyrė augimu beveik viso pasaulio finansų rinkose. Didžiausius teigiamus pokyčius fiksavo Rusijos, Vidurio ir Rytų Europos valstybių indeksai. Finansinių priemonių kainų augimas teigiamai paveikė ir bendrus Lietuvos KIS rezultatus: beveik visų (išskyrus vieną) KIS vieneto vertės pokytis buvo teigiamas, o 24 KIS teigiamas pokytis viršijo 10 proc. ribą.

Fondų grupių vertės pokytis per 2009 m. II ketv.

Obligacijų ir pinigų rinkos 12,66 proc.

Mišraus investavimo 7,81 proc.

Fondų fondai 17,53 proc.

Akcijų fondai 27,07 proc.

Bendras pokytis 19,73 proc.

Vertybinių popierių komisijos duomenys