Vilnietė Liudvika – su pavasariška gėlių puokšte, bet skubėjo ne į šventę, o į vieną iš Vilniaus poliklinikų.

„Seselėms, vaikščiojau į dienos stacionarą, buvo labai malonios“, – sakė Liudvika.

„Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad net 12 proc., maždaug kas 10 šalies gyventojas, per pastaruosius metus besilankiusių valstybinėse gydymo įstaigose, bent kartą pinigais ar dovanomis atsidėkojo gydytojams arba medicinos personalui.

„Tik su gėlėmis. Kažkada buvo ir pinigais, kai buvo rimtos operacijos, viskas“, – teigė Liudvika.

„Šitie skaičiai vis dar blogi, turime pasiekti 0 procentų“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

„Negaliu sakyti, kad nustebino“, – tikino Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė Gintarė Petreikytė.

O ir patys gyventojai ne tik apie gėles, bet ir vokelius net sostinėje kalba kaip apie normą.

„Jeigu yra pinigai ir nori padaryti gera – galima ir atnešti“, – tvirtino moteris.

„Už ką duoti? Jis užsidirba“, – kitokią nuomonę turėjo kita moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Turbūt tokia dovanėlių tradicija yra tam tikras kultūrinis veiksnys. Ilgą laiką sveikatos sistemoje kyšis buvo toleruojamas ir net laikomas normaliu elgesiu. Galbūt todėl vyresnės kartos dažnai mato kyšį kaip padėką, o ne korupciją“, – svarstė G. Petreikytė.

Tyrimo duomenimis, medikams dažniau kyšį davė vyresni nei 65 metų ir mažiausiai pinigų gaunantys gyventojai. Atsidėkoti linkę tiek vyrai, tiek moterys.

„Kiekvienas šokoladukas skaitosi kaip kyšis. Reikia suprasti – kas ima ir kas duoda – jie yra iš dalies nusikaltėliai ir to reikėtų vengti. Čia labiau nepagarba gydytojui“, – aiškino D. Naumovas.

„Nestatykime ir gydytojų į nepatogią situaciją. Korupcijos mąstai LT mažėja, ir situacija iš principo šiek tiek gerėja, bet sveikatos sritis, sektorius įvardijamas kaip vis dar korumpuočiausias“, – teigė STT atstovė Renata Keblienė.

Anot tyrimą atlikusių, vyriausi gyventojai dar dažnai tiki, kad neoficialus atsidėkojimas padės gauti geresnes paslaugas.

„Jaunesnė karta supranta, kad aukštesnės kokybės gydymo negausi“, – tikino sveikatos apsaugos viceministras.

„Turime labai aiškų teisinį reglamentavimą. Nesvarbu, ar tai yra gydymo metu, ar tai yra prieš gydymą, tai yra laikoma kyšiu, bet kokia dovana yra kyšis“, – aiškino Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė.

Apklausos rezultatas parodė, kad gydytojams papildomai atsidėkojama ne tik periferijoje. Pasiskirstymas panašus, tačiau miestiečių dalis šį kartą netgi vienu procentu pralenkė kaimo gyventojus. O patys pacientai, deja, atskleidžia karčias patirtis.

„Ligoninėje yra tokių, kurie matosi, kad nori kyšio“, – sakė senjorė.

„Moteriškė norėjo pratęsti grupę. Ji turėjo vėžį, ir įdėjo 400 eurų. Daktaras pažiūrėjo, sakė, kad už durų arba kažkur. Po to atnešė, atidavė ir išvarė, antrą krūtį nupjovė. Ji skambino man, sako: „Gal gali atvažiuoti, negaliu net eit – kojos ir rankos dreba.“ Iš kur moteriškė paims pinigų – ji kaime viena gyvena. Man irgi po operacijos sakė: „Užmokėk tūkstantį eurų ir bus grupė“, – pasakojo Liudvika.

„Kreiptis į administraciją. Jeigu nėra jokių veiksmų – galima kreiptis ir į ministeriją. Tokių dalykų negali būti“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras.

Taip pat tokiais atvejais patariama kreiptis ir į teisėsaugą.

„Kiekvienais metais gauname apie 100 pranešimų apie įvairias korupcijos apraiškas. Dažnu atveju pacientai praneša, kad iš jų galbūt buvo reikalaujama kyšių. Dalis šių pranešimų virsta į ikiteisminius tyrimus. Dėl dalies informacijos perduodame gydymo įstaigų vadovams, kad jie imtųsi priemonių“, – sakė STT atstovė.

Taigi, imdamas kyšį, medikas rizikuoja ne tik skristi iš darbo, bet ir užsidirbti teistumą. Atsakomybė gresia ir kyšį duodančiam.