Pasaulyje vis daugiau laivų pakliūva po Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje presu – jie sulaikomi uostuose kaip neatitinkantys šio jūrininkus ginančio dokumento reikalavimų.

Valstybės ir jūrininkų ryšys

2006 metais priimta ir 2013-aisiais įsigaliojusi Tarptautinės darbo organizacijos Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje sulaukia vis daugiau ir pačių įvairiausių vertinimų.
Lietuvoje ši Konvencija ratifikuota 2013 metais, ji įsigalios nuo šių metų rugpjūčio. Nepaisant to, kad šis dokumentas Lietuvoje dar negalioja, mūsų šalis jos privalo laikytis solidarizuodamasi su kitomis šalimis, kurios ją ratifikavo.

Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje yra jūrinis dokumentas, kuriai jau yra pritaręs didžiausias kada nors istorijoje laivus valdančių šalių skaičius. Šiuo metu Konvenciją jau yra ratifikavę per 55 šalių. Jų vėliavos laivynas sudaro per 80 proc. pasaulinio laivyno bruto registro tonų (BRT).

Kodėl toks didelis Konvenciją ratifikavusių jūrinėmis save laikančių šalių skaičius? Atsakymas paprastas – nė viena šalis nenori savo piliečiams, tarp jų ir jūrininkams, parodyti, kad ji nesilaiko teisinių darbo santykių tarp laivybos savininkų ir jūrininkų. Į jūrininkų kategoriją pagal Konvenciją patenka ne tik laivavedžiai, mechanikai ar jūreiviai, bet ir laivų mobiliųjų remonto brigadų darbininkai, kruizinius laivus ir jūrų keltus aptarnaujantis personalas.

Lygina su Stalino kodeksais

Kodėl gi jūrininkus ir jų žmogiškas darbo sąlygas ginanti Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje kai kur priimama ypač kategoriškai?

Rusijoje ji netgi buvo palyginta su SSRS laikų Stalino kodeksais, įvardinta, kaip prievartos mechanizmas, kuris gali "ant kelių parklupdyti" bet kurį laivo savininką. Konvencija vadinama "gėdingu dokumentu", kuris neva naudingas didžiosioms laivybos kompanijoms. Pasiremdamos ja, šios esą galės sunaikinti smulkias ir netgi vidutines laivybos kompanijas.

"Konvencija drasko laivybą, padeda įvairioms struktūroms išstumti iš rinkos kvalifikuotus kadrus, naikinti darbo vietas. Ji kerta mažoms ir vidutinėms laivybos kompanijoms. Taip mažinamas konkurencingumas, naikinamos darbo vietos, didinami laivų frachtų įkainiai, branginami krovinių gabenimai", – juodomis spalvomis jūrininkų darbo ateitį piešia prieš dokumentą nusiteikę ekspertai.

Tiesos čia galima įžvelgti. Nėra jokių abejonių, kad jūrininkams dirbti laivuose turi būti sudarytos palankios ir žmogiškos sąlygos. Tačiau Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje diegimas susijęs su itin nepalankia aplinka laivyboje. Krovinių gabenimo jūromis verslas dar neišlipo iš krizės, tebevyksta kompanijų bankrotai, laivų pardavimai iš varžytinių, dėl papildomų reikalavimų brangsta laivų sąnaudos, ypač susijusius su degalais. O čia dar naujas reikalavimas – iš esmės pertvarkyti jūrininkų darbą laivuose. Iš čia ir negatyvi reakcija, netgi šauksmas, kad žlugdomas laivybos verslas.

Laivus tikrina uostuose

Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje nustato pagrindines jūrininkų teises. Visi jūrininkai turi teisę į saugią ir saugos standartus atitinkančią darbo vietą. Visi jūrininkai turi teisę į sąžiningas įdarbinimo sąlygas. Visi jūrininkai turi teisę į tinkamas darbo ir gyvenimo sąlygas laivuose, į sveikatos apsaugą, sveikatos priežiūrą, socialinės gerovės priemones ir kitas socialinės apsaugos formas.

Šios teisės – aiškios, suprantamos, civilizuotos. Jos buvo deklaruojamos ir iki šiol egzistavusiose atskirose jūrininkių teises apibrėžiančiuose tarptautiniuose dokumentuose. Dabartinis priešiškumas šioms nuostatoms slypi formose, kaip bus siekiama jas įgyvendinti.

Sukurtas ir griežtas Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje kontrolės mechanizmas su sertifikavimais ir laivų inspektavimo uostuose sistemomis. Kitaip tariant, Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje neatitinkantys laivai sulaikomi uostuose.

Po Konvencijos presu pakliūva visi didesni nei 500 BRT laivai, kurie plaukioja tarptautiniais maršrutais. Šiuose laivuose turi būti Darbo jūroje atitikties deklaracija ir Darbo jūrų laivyboje liudijimas. Šie dokumentai patvirtina, kad laivas atitinka Konvencijos reikalavimus ir jų jame laikomasi. Šiuos dokumentus išduoda laivo vėliavos šalies jūrinė administracija. Lietuvoje – Saugios laivybos administracija.

Šie dokumentai suteikia teisę atplaukus į bet kurį uostą patikrinti, kaip laive laikomasi tarptautinės darbo teisės reikalavimų. Anksčiau tokie tikrinimai uostuose nebuvo vykdomi, nors formaliai reikalavimai įguloms laivuose buvo apibrėžti.

"Nesirašykite ant bet ko"

Lietuvos jūrininkų sąjungos teisininkas Remigijus Kalnius detaliau pakomentavo ne tai, kaip laivuose turi būti laikomasi jūrininkų darbo sąlygų, ir tai, kaip jūrininkai turi būti įdarbinami.

Čia vėlgi nemažai naujovių. Viena iš Konvencijos dėl darbo jūroje nuostatų yra tai, kad valstybės neturi pernelyg skatinti privačių jūrininkų įdarbinimo agentūrų tinklo. Tačiau Lietuvoje šios nuostatos nesilaikoma. Jūrininkai įdarbinami per privačias agentūras. Visos jos privalo būti atestuotos.

Lietuvos saugios laivybos administracija nurodo 34 atestuotas jūrininkų įdarbinimo agentūras – dažniausia tai uždarosios akcinės bendrovės. Visos jos registruotos Klaipėdoje.

"Jūrininkų įdarbinimo agentūrų veiklai Konvencijoje keliami griežti reikalavimai. Joms draudžiama iš jūrininkų imti bet kokį mokestį už surastą darbą. Iš jūrininko gali būti imamas mokestis tik už sveikatos pažymėjimą, jūrininko knygelę, asmens kelionės dokumentų parūpinimą – pasą ar identifikavimo kortelę. Netgi už vizas privalo sumokėti laivo savininkas. Kita nuostata yra ta, kad draudžiama sudarinėti "juoduosius sąrašus", kurie trukdytų jūrininkams susirasti darbą. Taip pat jūrininkams turi būti žinoma aiški tvarka, kaip pateikti skundus dėl įdarbinimo agentūrų darbo", – komentavo R.Kalnius.

Jūrininkų įdarbinimo agentūroms yra uždėta papildomų prievolių – jos turi nuolat vesti įdarbintų jūrininkų apskaitą, nuolat atnaujinti laivų ir kontraktų su kompanijomis, kurioms tiekia jūrininkus, sąrašą.

Svarbiausia naujovė – įdarbinimo agentūros privalo turėti draudimus tiems atvejams, jei laivų savininkai nevykdytų įsipareigojimų pagal jūrininkų darbo sutartis.

Kitaip tariant, jei laivas su jūrininkais kur nors įstrigtų, įdarbinimo agentūros turėtų pasirūpinti jūrininkų grįžimu. Jiems taip pat turėtų būti mokami pinigai iš draudimo už negautą atlyginimą.

Kaip ši nuostata bus vykdoma praktikoje, dar neaišku. Kai kuriose šalyse jau prasidėjo teismų procesai dėl jos vykdymo.

Anot R.Kalniaus, bet kuriuo atveju jūrininkai turi labai įdėmiai studijuoti darbo sutartis prieš jas pasirašydami. Konvencija netgi numato, kad prieš pasirašydami sutartis jūrininkai turi teisę su jomis eiti konsultuotis į įvairias institucijas. Kita labai svarbi nuostata – kad pasirašius darbo sutartis jūrininkams turi būti įteikiamas antrasis jos originalas, o ne kopija, kaip kartais būdavo iki šiol.
"Ir patys jūrininkai turi suprasti, kad jų teisių įgyvendinimas labai priklausys ir nuo pačių. Jei jie pasirašys abejotinas sutartis, nepadės nei teismai, nei Jūrininkų sąjunga. Negalima lengva ranka ant bet ko rašytis", – patarė R.Kalnius.

Reali ar popierinė taryba?

Konvencijos dėl darbo jūroje nuostatos palies ir iki šiol Klaipėdos uoste vyravusią probleminę sritį – jūrininkų socialinės gerovės priemones. Nors įstatymai ir numatė, tačiau iki šiol buvo lyg ir neaišku, kas turi pasirūpinti į Klaipėdos uostą atplaukusiais užsienio jūrininkais.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas įpareigoja Uosto direkciją skirti lėšų ir organizuoti jūrininkų socialinį buitinį aptarnavimą. Tačiau iki šiol nėra nustatyta jūrininkų gerovės (socialinio buitinio aprūpinimo) finansavimo tvarka. Jūrininkų gerovės finansavimas labai priklauso nuo Uosto direkcijos vadovų kaitos.

Uosto direkcija jūrininkų gerovei dalį reikalingų pinigų skyrė per reklamos priemones. Pinigų suma yra kelis kartus mažesnė nei realiai jos reikia. Dėl nepakankamo finansavimo jūrininkams nėra suteikiama pakankamai gerovės priemonių ir paslaugų, kaip to reikalauja Konvencija.

Kaip Konvencijos dėl darbo jūroje įgyvendinimo priemonė Lietuvoje kuriama Jūrininkų gerovės taryba, kuri galėtų koordinuoti veiklą ir spręsti klausimus, susijusius su jūrininkų socialiniu buitiniu aptarnavimu. Konvencija nustato, kad ją ratifikavusiose šalyse turi būti įsteigtos Jūrininkų gerovės tarybos.

Lietuvoje steigiama tokia taryba jau sulaukė kritiško požiūrio – neva steigiama popierinė niekam nereikalinga institucija.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža mano, kad Jūrininkų gerovės taryba yra reikalinga, ji duos naudos mūsų šalyje realiai sprendžiant jūrininkų socialinius reikalus.