„Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina dėl išaugusios nacionalinės generacijos bei pigios elektros importo iš Skandinavijos šalių Lietuvoje sumažėjo 27 proc. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 64 proc. suvartotos elektros energijos. Brent naftos kainos dėl geopolitikos ir OPEC+ sprendimų sumažėjo 6,0 proc., gamtinių dujų kainos – 0,3 proc. Biokuro kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 0,9 proc., dyzelinas mūsų šalyje atpigo 0,4 proc., o benzinas pabrango 0,4 proc.“ – rašoma agentūros pranešime.

Skelbiama, jog praėjusią savaitę Nyderlandų prekybos taške TTF sumažėjo didmeninė vidutinė gamtinių dujų kaina: dujų kainų vidurkis per savaitę nukrito 0,3 proc. – iki 34,3 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (liepos 28 – rugpjūčio 1 d.) jis siekė 34,4 Eur/MWh.

LEA duomenimis, Europos gamtinių dujų kainos nagrinėjamą savaitę mažėjo, rinkai laukiant artėjančio JAV ir Rusijos lyderių susitikimo, galinčio nulemti būsimas energetikos prekybos politikos kryptis.

„Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 36,5 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu dujos vidutiniškai kainavo 30,2 Eur/MWh“, – nurodo agentūra.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos maždaug 1 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 32–35 Eur/MWh ribose.

„Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 50,9 proc., prieš savaitę buvo 49,5 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 67,9 proc.“ – praneša agentūra.

Skaičiuojama, jog Europos saugyklose gamtinių dujų kiekis šiuo metu siekia apie 71,6 proc., praėjusią savaitę siekė apie 69,2 proc., o prieš metus saugyklos buvo užpildytos 87,1 proc.

Pranešama, kad Vokietijos Vyriausybė patvirtino sprendimą nuo kitų metų sausio 1 dienos panaikinti dujų saugyklų mokestį, kuris buvo įvestas energetinės krizės įkarštyje 2022 metais. Šiuo metu 2,89 EUR/MWh siekiantis mokestis buvo skirtas padengti 8,7 milijardo eurų išlaidas, patirtas skubiai pildant šalies dujų saugyklas. Tikimasi, kad panaikinus šią rinkliavą, sumažės dujinių elektrinių veiklos kaštai, o tai atpigins elektrą vartotojams. Nors energetikos pramonės atstovai seniai ragino priimti šį sprendimą, dėl jo Vyriausybė praras nuo 3 mlrd. iki 3,4 milijardo eurų pajamų, kurias planuojama kompensuoti iš specialaus klimato ir transformacijos fondo.

„Rugpjūčio 4–8 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 421,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 220,5 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 402,0 GWh (ankstesnę savaitę – 14,2 GWh), į Lenkiją gamtinių dujų nebebuvo eksportuota (ankstesnę savaitę – 140,3 GWh)“ – nurodo LEA.

Skelbiama, jog Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,3 GWh dujų, ankstesnę savaitę – 4,2 GWh.

Agentūros duomenimis, Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. rugpjūčio 4–8 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 21,0 proc. Minėtu laikotarpiu suvartota 73,3 GWh gamtinių dujų, ankstesnę savaitę – 60,6 GWh.

Kaip skelbia LEA, didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 27 proc. – iki 37,5 Eur/MWh. Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 95,4 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu metu – 64,3 Eur/MWh.

Trečiadienį, rugpjūčio 6 d., elektros kainos dienos vidurkis buvo antras pigiausias šiais metais – 2,64 Eur/MWh – trylika valandų elektros kaina buvo neigiama.

„Rugpjūčio 4–10 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos mažėjo 27 proc. – nuo 51,4 Eur/MWh iki 37,5 Eur/MWh, Estijoje – 26 proc. – nuo 42,2 Eur/MWh iki 31,4 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje mažėjo 53 proc. – nuo 48,7 Eur/MWh iki 23,1 Eur/MWh, Vokietijoje sumažėjo 22 proc. – nuo 76,4 Eur/MWh iki 59,7 Eur/MWh, Lenkijoje – 12 proc. – nuo 92,4 Eur/MWh iki 81,7 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos mažėjo 28 proc. – nuo 20,8 Eur/MWh iki 15,0 Eur/MWh“, – rašoma pranešime.

Skelbiama, jog elektros energijos vartojimas rugpjūčio 4–10 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 3 proc. – iki 199,3 GWh.

„Perspėjama, kad dėl klimato kaitos elektros energijos paklausos pikai gali persikelti iš žiemos į vasarą, teigia Oksfordo universiteto Aplinkos pokyčių institutas. Birželis Vakarų Europoje pasižymėjo rekordiniais karščiais, o liepą vėl užfiksuotos neįprastai aukštos temperatūros, lėmusios išaugusį oro kondicionierių naudojimą ir elektros kainų šuolį. ES birželio 23–liepos 3 d. laikotarpiu elektros paklausa išaugo 7,5 proc., pranešė „Eurelectric“. Tinklų operatoriai susiduria su iššūkiais – karštis paveikė branduolinių elektrinių darbą ir sumažino hidroenergetikos pajėgumus. Ekspertai įspėja, kad tokie reiškiniai gali tapti dažnesni ir reikia iš anksto ruoštis tiekimo problemoms bei kainų šuoliams“, – rašoma LEA išplatintame pranešime.

Skaičiuojama, jog bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 127,3 GWh. Tai 18,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 64 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Latvijos bei Švedijos.

Daugiausia elektros vis dar pagamino saulės elektrinės – 45,6 GWh elektros – tai 11,1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 41,1 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 4,2 proc. daugiau elektros energijos – 47,5 GWh.

Vėjo elektrinės per nagrinėjamą savaitę pagamino 44,2 GWh elektros energijos – tai 17 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 37,8 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 23,4 GWh elektros energijos. Tai 47,1 proc. mažiau nei šiemet.

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 13,8 GWh. Tai 27,6 proc. daugiau, lyginant su ankstesne savaite, kai jos pagamino 10,8 GWh, tačiau 24,5 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 18,2 GWh.

Šiluminėse elektrinėse nagrinėjamą savaitę pagaminta 18,9 GWh. Tai 54,7 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai šiluminės elektrinės pagamino 12,2 GWh elektros. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 21,1 GWh arba 11,5 proc. daugiau nei šiemet.

LEA duomenimis, vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 67,3 USD/bbl. Tai 6 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji siekė 71,6 USD/bbl.

Skelbiama, kad naftos kainų sumažėjimui įtakos turėjo OPEC+ sprendimas nuo rugsėjo padidinti gavybą 547 tūkst. barelių per dieną (bpd). Siekiant atgauti rinkos dalį, šis žingsnis žymi ankstyvą didžiausio OPEC+ apribojimų paketo – apie 2,5 mln. bpd – atšaukimą. „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad realus padidėjimas sieks 1,7 mln. bpd, nes kai kurios narės sumažino gavybą po ankstesnio perprodukcijos laikotarpio. Rinkos dalyviai taip pat vertina JAV tarifų poveikį ir galimas sankcijas Rusijos naftai, galimas paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 78 USD/bbl, o tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. ji siekė 86,4 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–3 USD/bbl mažesnės, nei buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 65–67 USD/bbl ribose.

Nagrinėjamu laikotarpiu, LEA duomenimis, benzino vidutinės kainos Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje sumažėjo 0,3–1,1 proc., o Vokietijoje ir Lietuvoje išaugo po 0,4 proc. Tuo metu dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose valstybėse sumažėjo 0,1–2,4 proc.

Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų šiose šalyje sudaro 0,09 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 14 proc., o dyzelino – 3,9 proc. mažesnė.

Biokuro kaina, kaip praneša agentūra, nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 16,73 Eur/MWh. Lyginant su ankstesne savaite (16,89 Eur/MWh), ji sumažėjo 0,9 proc.

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 17,81 Eur/MWh, o 2023-iaisiais – 20,70 Eur/MWh.