Anot S. Krėpštos, tokį leidimą LB išduoda tik gavusi teigiamą šios komisijos išvadą.

„Finansų sektorius yra priskirtas prie strategiškai svarbių finansų sektorių. Kiekvienas asmuo, kuris siekia įsigyti finansų rinkos dalyvį ar siekia gauti licenciją, privalo kreiptis į komisiją prie Vyriausybės (Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija – ELTA). Tik jeigu yra gaunama teigiama išvada, Lietuvos bankas gali tęsti nagrinėjimą šito įsigijimo ir priimti sprendimą“, – LRT radijui šią savaitę akcentavo S. Krėpšta.

„Kiekvienu atveju, kai yra siekiama licencijos ar siekiama įsigyti jau turimą licenciją, yra tikrinami tiek tie asmenys, kurie įsigyja (licencijas – ELTA), tiek ir nauji vadovai aukštų pareigų, kurie ateina. (...) Jie turi pateikti daug informacijos apie save ir, be abejo, svarbu, kad jie teisingai ją atskleistų. Mes, be abejo, tikriname tą pateiktą informaciją tiek viešose, tiek neviešose duomenų bazėse“, – tvirtino priežiūros institucijos atstovas.

Anot S. Krėpštos, atlikdamas finansinių įmonių patikrinimus ir spręsdamas dėl jų turimų licencijų, LB vertina ir „specifinę“ teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją. Anot LB atstovo, 2023 metais priežiūros institucija už „itin šiurkščius“ pažeidimus skirtingoms finansinių technologijų sektoriaus įmonėms pritaikė 43 poveikio priemones, tarp jų – baudas ir licencijų atėmimą.

„Pastaraisiais metais suaktyvinome priežiūrą, matydami augantį sektorių. Kuo sektorius yra didesnis, (...) tuo jam reikia skirti daugiau priežiūros resursų. Mūsų strategija nukreipta 2 kryptimis – mes daug konsultuojame finansų sektorių (...), viskas prasideda nuo konsultaciją, bet matydami pažeidimus reaguojame ir taikome poveikio priemones“, – teigė S. Krėpšta.

ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nusprendė palikti postą tęsiantis skandalui dėl jos ir politikės sutuoktinio Mindaugo Navicko ryšių su įmone „Foxpay“, jos savininke Ieva Trinkūnaite ir verslininkės sugyventiniu, anksčiau už finansinius nusikaltimus kalėjusiu Vilhelmu Germanu.

Finansinių technologijų įmonė „Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje. Trečiadienį pranešta, kad pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – ministrės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.

M. Navickas „Foxpay“ valdyboje dirbo nuo 2022 m., nuo 2023 m. pabaigos iki 2024 m. pradžios buvo šios įmonės direktoriumi. Visgi, Lietuvos bankui pradėjus tyrimus, M. Navickas pasitraukė iš „Foxpay“ valdybos.

Tiesa, naujienų portalas 15min.lt skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog ministrės sutuoktinis su V. Germanu priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.

Ministrė M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Anot politikės, su ja politikė bendrauja retai, o apie I. Trinkūnaitės sugyventinio V. Germano praeitį su teisėsauga nieko nežinojo.

Trečiadienį 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų.

Lietuvos bankas atlieka patikrinimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“. Savo ruožtu generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikti faktinių aplinkybių patikslinimą dėl viešojoje erdvėje kilusių klausimų apie įmonės veiklą.