Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės, jau per pirmąsias dienas paaiškėjo, kad šis sprendimas pasiteisino, ir verslo atstovai noriai pradeda prekiauti nereceptiniais vaistais. Taip žmonėms sudaromos geresnės sąlygos įsigyti vaistų tuomet, kai šalia nėra vaistinės.

Kaip teigė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gintautas Barcys, mažmeninės prekybos įmonės, norinčios prekiauti vaistais, privalo užpildyti prašymą (deklaraciją) įrašyti jas į vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą. Taip pat pateikti Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus ir susimokėti valstybės rinkliavą.

VVKT viršininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad mažmeninės prekybos įmonės, pildydamos prašymą (deklaraciją) įrašyti jas į vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą, daro klaidų. Pagrindinė ir dažniausia yra neteisingai nurodomi veiklos vietų adresai. Taip pat jau paaiškėjo, kad kai kurios veiklos vietos neturi maisto tvarkytojo pažymėjimų, nors deklaracijoje nurodyta, kad turi. Ištaisyti neatitikimus Farmacijos įstatyme nustatytiems reikalavimams įmonei suteikiamas 90 dienų terminas. Jei trūkumai neištaisomi, įmonės teisės parduoti vaistus konkrečiose veiklos vietose bus stabdomos, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Pasak VVKT, alternatyviose prekybos vietose bus leidžiama prekiauti tik tam tikrais nereceptiniais vaistais. Tai vaistai, skirti suaugusiesiems arba vaikams nuo 12 metų su viena veikliąja medžiaga, mažiausiomis galimomis pakuotėmis ir tik tam tikrų dažniausiai vartojamų grupių vaistai nuo uždegimo, priklausomybei nuo tabako gydyti, antiseptiniai vaistai, vaistai alergijos simptomams lengvinti bei vietiškai vartojami vaistai, skirti burnos ertmės ir ryklės ligoms gydyti, kurių sudėtyje nėra etanolio.