Gerokai sustiprėjęs zlotas atšaldė lietuvių norą vykti apsipirkti pas kaimynus. Tačiau tautiečiai Lenkijos visiškai neužmiršo – ten mielai vyksta atostogauti ir slidinėti.

Pigių prekių tenka paieškoti

Užklupus sunkmečiui pernai nemažai lietuvių atrado Lenkiją – minios tautiečių ne tik savaitgaliais užplūsdavo Suvalkų ir Balstogės parduotuves bei turgavietes. Tačiau zloto kursui pradėjus kilti, o kainoms Lietuvoje – mažėti, šalies kaimynės prekybos centrai nebeatrodė tokie patrauklūs. Lietuviai itin atidžiai skaičiuoja, ar dar verta vykti apsipirkti į Lenkiją.

"Dabar apsimoka važiuoti tik į specializuotas parduotuves: buitinių prekių, statybos medžiagų, baldų. Bet ir ten ne visos prekės pigesnės. Šiuo metu Lietuvos prekybininkai siūlo gana patrauklias kainas, daug nuolaidų, todėl įvertinus kelionės į Lenkiją laiką ir degalų sąnaudas, galima sutaupyti ne tiek ir daug", – skaičiavo Mantas Vaitkevičius, pernai su šeima ne kartą važiavęs į Balstogę apsipirkti ir maisto, ir būtiniausių buitinių prekių.

Finansiškai naudingiausios buvo pirmos kelionės vasario ir kovo mėnesiais, tačiau vėliau M.Vaitkevičius pastebėjo, kad lenkai ypač greitai reagavo į padidėjusią paklausą: "Kainos augo kone kas savaitę – ypač brango mėsa, nes Lenkijoje ji buvo daug pigesnė dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio."

Važiuoja dėl pramogos

Ištikimi kaimynams liko tik pasienio miestelių gyventojai, kuriems kelionės iki Suvalkų ar Balstogės – savotiška pramoga.

"Bent jau Suvalkuose visada būna lietuvių, čia gi pasienio miestas. Be to, nemažai lietuvių čia gyvena. Bet tikrai nežinau, ar daug jūsiškių dar atvažiuoja apsipirkti. Žinau, kad praeitų metų pradžioje jų (lietuvių – red. past.) atvykdavo didžiulės minios, bet tik porą mėnesių taip buvo, o paskui viskas nurimo, – pasakojo šalia Suvalkų gyvenantis Adamas Radomskis. – Mes irgi kartais alaus į Lietuvą nuvažiuojame, ir visai ne dėl kainos skirtumo, o dėl to, kad ten kitoks alus. Manau, kad lygiai taip pat lietuviai kartais sumąsto į Lenkiją atvažiuoti ko nors naujo pasižvalgyti."

Vis dėlto Lenkiją pamėgę tautiečiai neatmeta galimybės, kad dar šiemet jiems gali tekti grįžti. M.Vaitkevičius skaičiavo, kad šiuo metu kai kurių maisto produktų kainos mūsų šalies parduotuvėse yra mažesnės nei Lenkijoje, bet netrukus padėtis gali pasikeisti: "Lietuvoje pabrango elektra. Nors gamintojai ir prekybininkai žada, kad kainos dėl to ypač daug nesikeis, manau, net nepastebėsim, kaip jos vėl pradės lipti aukštyn."

Lenkiškas rojus – praeitis

Nuo vasaros pabaigos kelionių agentūros beveik neorganizuoja ir apsipirkimo kelionių į Lenkiją.

Anksčiau net po du tris kartus per savaitę į šalį kaimynę lietuvius vežiojusios bendrovės "Sėkmės žvaigždynas" atstovai sakė jau kurį laiką nebesulaukiantys norinčių ten vykti.

"Jau kurį laiką į Lenkiją nebevažiuojame – nebėra norinčių. Pernai rudenį dar buvome porą kartų į Balstogę nuvykę, bet pilnų autobusų nesurenkame jau nuo birželio, tad nutraukėme šią paslaugą. Turiu omenyje apsipirkimo keliones, nes turistines ar poilsines keliones į Lenkiją galime suorganizuoti", – sakė kelionių agentūros "Sėkmės žvaigždynas" direktorė Valentina Šimukonis.

Agentūros "Želesa" direktorė Rima Jevgenjeva dienraštį patikino, kad apsipirkimo kelionės dar organizuojamos, tačiau nereguliariai.

"Klientai skambina, domisi, tačiau važiuoti pasiryžta ne tiek ir daug, dėl to dabar keliones organizuojame mažesniais autobusais ir taikomės prie švenčių, kai gyventojams reikia daugiau pirkinių. Preliminarias išvykimo datas nurodome savo interneto tinklalapyje, tačiau viskas priklauso nuo to, ar pakankamai susirinks norinčių vykti", – teigė R.Jevgenjeva.

Dažniau važiuoja ilsėtis

"Želesa" šiemet suorganizavo tik vieną kelionę, skirtą apsilankyti parduotuvėse. Sausį numatyta dar viena, tačiau ar ji tikrai įvyks, direktorė pasakyti negalėjo.

Tačiau R.Jevgenjeva akcentavo, kad gana populiarios tebėra pažintinės ir poilsinės kelionės į Lenkiją – Varšuvą, Krokuvą, Sopotą, kitus miestus.

Taigi, atrodo, tautiečiai visiškai Lenkijos neužmiršo. Beje, pastaruoju metu vis daugiau lietuvių į Lenkiją traukia slidinėti.

Lenkijos zlotas lito ir euro atžvilgiu dabar yra pasiekęs pastarųjų metų aukštumas. Pagal oficialų Lietuvos banko kursą zlotas dabar kainuoja 0,86 lito. Komerciniuose bankuose zlotai kainuoja dar daugiau. Praeitų metų kovą, kai kilo apsipirkimo Lenkijoje banga, zlotas tekainavo 0,76 lito.

Analitikų teigimu, Lenkijos zlotą stiprina pasitikėjimas recesijos išvengusia Lenkijos ekonomika.

Pernai Lenkijos spauda skelbė, kad nuo sausio gali didėti kai kurie mokesčiai. Tačiau tai neįvyko. Apie 3 proc. pakilo tik kai kurių savivaldybių rinkliavos ir 1,5 proc. – socialinio draudimo įmokos.