Šiaulių ir Kėdainių LEZ valdybos narys Giedrius Valuckas „Verslo žinių“ portalui teigė, kad pirmiau reikėtų visiškai užpildyti Kėdainių, Šiaulių, Naujosios Akmenės bei Marijampolės LEZ, o „atokesni, mažiau išvystyti regionai rizikuoja dar labiau mažinti plėtros greitį, jei nacionaliniu mastu bus susitelkta į ir taip populiarių regionų vystymą“.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas portalui sakė, kad LEZ kaip palankesnių mokesčių erdvės koncepcija visame pasaulyje eina į antrą planą.

„Didelę dalį investuotojų sprendimų lemia kiti, nemokestiniai argumentai: verslo bendruomenė, infrastruktūra, prieiga prie kvalifikuotų talentų, integracija į transporto tinklus, įsikūrimo ir plėtros greitis, partnerystės“, – teigė jis.

Šiuo metu Lietuvoje veikia septynios LEZ: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Kėdainiuose ir Akmenėje.

Ministerija rugpjūtį pranešė, kad Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajonų pramoninių teritorijų ir LEZ vystymui planuojama skirti 30,6 mln. eurų paramos: Akmenei – 11,74 mln. eurų, Jonavai – 8,6 mln. eurų, o Mažeikiams – 10,25 mln. eurų.

Ministrė Aušrinė Armonaitė tuomet sakė, kad šiuose rajonuose esančiose pramoninėse teritorijose ir LEZ bus finansuojamas infrastruktūros įrengimas ir plėtra.