Valdantiesiems priklausantys liberalsąjūdiečiai ketina pritarti naujos atominės elektrinės (AE) statybą reglamentuosiantiems įstatymams, tačiau iki balsavimo nori gauti atsakymą į klausimą, kaip Lietuva ir strateginis investuotojas Japonijos korporacija „Hitachi“ elgsis, jeigu Latvija ir Estija atsisakys prisidėti prie projekto.

„Klausimų, kurių kyla dėl naujos atominės elektrinės vis dar yra ir tų atsakymų vis dar stengiamės juos visus išgirsti, bet šiandien linkstama į tai, kad šitą svarbų labai projektą  turėtume palaikyti tam, kad jis galėtų  galėtų judėti toliau į kitas įgyvendinimo stadijas. Vienas iš klausimų yra - visgi  kas atsitiks tada, jeigu Latvija ir Estija kaip projekto partneriai nepadarys pirmųjų  įnašų įsteigus bendrovę ir kaip tada elgsis Lietuva, kaip Hitachi“.

Čia turime labai aiškiai išgirsti patvirtinimus mūsų atsakingų pareigūnų, kad šitame etape Lietuva kol kas, priėmus  įstatymus, jokių finansinių įsipareigojimų neprisiima. Konkretūs realūs įsipareigojimai prasideda įsteigus bendrovę, formuojamas statinis kapitalas ir kada  kiekvienas akcininkas turės dėti konkrečius pinigus  į projekto vystymą", - pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė liberalsąjūdiečių lyderis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Jis neslepia, kad  atsakymas į šį klausimą padės galutinai priimti sprendimą per balsavimą Seime.

„Be jokios abejonės, Seimo nariams turi būti pilnas aiškumas, kaip projektas toliau bus vykdomas ir mūsų apsisprendimą labai apsunkintų jeigu nebūtų atsakytų  į kažkokius mūsų konkrečius klausimus, bet bendrąja prasme, manoma, kas atominės  elektrinės pastatymas yra labai didelis ir vienas svarbiausių Lietuvos istorijoje ekonominių  projektų, todėl be jokios  abejonės jis turi būti pagrįstas ne tik energetinės nepriklausomybės politiniu siekiu , bet ir konkrečiu ekonominiu skaičiavimu, kuris  leistų labai aiškiai pasakyti, kad tai nėra nauja mokestinė  būsima našta Lietuvos gyventojams“, - kalbėjo E.Masiulis.

Seimas jau įpusėjo energetikos projektų dokumentų dėl naujos AE svarstymus. Šią savaitę vyks paskutinis Ekonomikos komiteto posėdis, kuriame turėtų būti priimtas sprendimas dėl AE statybos ir komiteto išvada būtų teikiama svarstyti Seimui.Jei Seimas visus AE statybai reikalingus įstatymus priims, vėliausiai birželio 28-ąją planuojama pasirašyti koncesijos sutartį su „Hitachi“ dėl šio didžiausio per šalies istoriją - maždaug 16-18 mlrd. litų vertės - energetikos projekto.Galutiniai investiciniai sprendimai turėtų būti priimti per kelerius artimiausius metus - iki 2015 metų pabaigos. Vyriausybė tikisi, kad elektrinė bus pastatyta iki 2020-2022 metų.