Viduriniajai klasei save priskiria maždaug kas antras Lietuvoje. Neslepia apmaudo dėl planuojamų didesnių mokesčių.

„Neteisybė, neteisybė“, – teigė pašnekovė.

Šimtą kartų girdėtų pažadų, kad viduriniąją klasę reikia stiprinti, vėl kaip nebuvę.

„Išvarinėsime aukštos pridėtinės vertės kuriančiuosius arba kaip tik sustabdysime jų pritraukimą į Lietuvą“, – kalbėjo Seimo narys (TS-LKD) Mindaugas Lingė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jolita dirba kirpėja ir su mokesčių našta tvarkytis žada paprastuoju būdu.

„Pakeli kainas, daugiau uždirbi ir išsilygini“, – šnekėjo pašnekovė.

Viduriniąja klase remiasi visa ekonomika, mat ji vartoja daug ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Įdomu, kad statistiškai tai pačiai viduriniajai klasei priskiriami uždirbantys ir kiek daugiau nei 900, ir per 2 tūkst. eurų „į rankas“.

„Nekilnojamo turto mokestis turėtų būt šiek tiek lankstesnis. Žmonės dirba, užsidirba, čia ne apie vagis kalba, kur nesąžiningai“, – kalbėjo vilnietė.

Dar tik laukiama išvadų, kuriai visuomenės daliai didesnių mokesčių našta bus sunkiausia. Pagal viduriniosios klasės apmokestinimą, Lietuva ir taip – prie lyderių Europoje. Šalia – Danija, Suomija, Vokietija, Nyderlandai.

„Kažkas tuos mokesčius turės mokėti, kažkam bus didesnė našta“, – pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Priekaištų Finansų ministerijos pasiūlymams nei dėl gyventojų pajamų, nei dėl nekilnojamojo turto, nei dėl kitų mokesčių Lietuvos bankas neturi.

„Suprantama, kad ta našta, jei kalbame apie gyventojus, griūva ant tų, kurie gali tuos mokesčius sumokėti“, – nurodė G. Šimkus.

Užtat kritikos dėl planuojamų pokyčių pensijų sistemoje – užtektinai. Sako, kad ministerija skatina išeiti iš antrosios pakopos, o nuo klausimo, iš ko ateityje mokės pensijas, bėga.

„Kaupime dalyvaujančių žmonių mažėja, tai vis dėlto turime sau atsakyti, kaip atrodys pensijų sistema ateityje, šito labai stinga. Kalbos apie tai, nes neužtenka pasakyti, kad viskas bus gerai“, – tikino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Vėl ateis tie patys žmonės į savivaldybes, paramos įvairius socialinius skyrius, aiškindami, kaip jų mažos yra senatvės pensijos“, – teigė M. Lingė.

Vidutinis scenarijus – panaikinus automatinį įtraukimą, antrąją pakopą paliks 40 procentų kaupiančiųjų.

Dabar yra labai svarbus periodas per šiuos metus pensijų fondams parodyti ir įtikinti žmones, kad jų pasiūlytas būdas yra geriausias.

„Dabar yra labai svarbus periodas per šiuos metus pensijų fondams parodyti ir įtikinti žmones, kad jų pasiūlytas būdas yra geriausias“, – šnekėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Ekonomika imtų svyruoti – vartojimui gyventojai papildomai išleistų apie pusantro milijardo eurų. Šokteltų infliacija, o išaugęs vartojimas kristų žemiau, nei buvo iki tol.

„Paskaičiuotos tam tikros prielaidos, kurios nebūtinai sutaps su realybe“, – sakė I. Ruginienė.

„Tai badas, tai maras, tai pandemija, tai karas, tai Trumpas sugalvoja ką nors. Nereikia gąsdinti“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Anot Lietuvos banko vadovo, pensijų sistema keista jau tiek kartų, kad nebeaišku, į ką pavirto. Leidus atsiimti visus pinigus, net ir valstybės paskatą, iš antrosios pakopos liks tik pavadinimas.

„Kodėl valstybės lėšos, kurios tikslo nepasiekė, turėtų būti atsiimamos? Kodėl tas, kuris kaupė, bet nebekaups, turėtų gauti papildomą tašką „Sodroje“?“ – klausė G. Šimkus.

„Keistai atrodo Lietuvos banko pozicija, kad siūlo stiprinti antrąją pakopą, vietoje to, kad reikėtų stiprinti Valstybinio socialinio draudimo fondą, nes jame yra visi pensininkai“, – pabrėžė A. Sysas.

Jei papildomai nekaupia, pensininkai Lietuvoje šiuo metu gauna vos pusę savo buvusio atlyginimo. Jei paliks taip, kaip yra, ateityje demografiniai iššūkiai ir krūvis „Sodrai“ bus nebepakeliami.

„Tai yra arba didesni mokesčiai, arba didesnė imigracija, arba ilgesnis pensinis amžius“, – šnekėjo G. Šimkus.

I. Ruginienė siūlo naikinti automatinį įtraukimą, atverti vadinamąjį langą – beveik dvejus metus, kai žmonės galės apsispręsti – pasiimti visus pinigus ir išeiti, ar likti antrojoje pakopoje. Numatyti atvejai, kada kaupimą bus galima nutraukti ir vėliau. Ar pritarti pertvarkai, Vyriausybė apsispręs kitą savaitę.