Apie inicijuojamus teisinius veiksmus „Litgrid“ informavo Baltarusijos ir kitų BRELL sutarties šalių – Rusijos, Latvijos ir Estijos – operatores. Tačiau kokių konkrečių veiksmų imamasi, nei „Litgrid“, nei energetikos ministras Dainius Kreivys kol kas neatskleidžia.

Tokių žingsnių imamasi įgyvendinant vadinamąjį antiastravinį įstatymą, draudžiantį į Lietuvos rinką patekti elektrai iš trečiųjų šalių, kur veikia nesaugios branduolinės elektrinės.

„Priimdami Antiastravinį įstatymą, išreiškėme valią, jog šioje šalyje nebus prekiaujama elektra iš Astravo ir mūsų pinigais nebus finansuojama nesaugios elektrinės statyba. Teisiškai perėmę Lietuvos-Baltarusijos elektros jungčių valdymą užtikrintume šio įstatymo įgyvendinimą“, – Energetikos ministerijos pranešime sakė D. Kreivys.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos energetikos infrastuktūra nebus naudojama prekybai baltarusiška elektra.

„Esame teisinė valstybė, todėl išnaudosime visas teisines priemones, kurios užtikrintų Antiastravinio įstatymo įgyvendinimą ir BRELL sutarties nuostatų laikymąsi“, – pabrėžė D. Kreivys.

Ministerija pažymi, kad užtikrinti Lietuvoje priimtą įstatymą galima Lietuvai susigrąžinus teisę valdyti Lietuvos-Baltarusijos elektros jungtis. Tuo metu pagal BRELL sutartį, šios linijos yra naudojamos kaip bendras sutarties šalių resursas.

Pasak „Litgrid“ generalinio direktorius Roko Masiulio, Baltarusijos branduolinės saugos reguliuotojo sprendimas išduoti licenciją komercinei Astravo AE veiklai turi tiesioginės įtakos BRELL sutarties  vykdymui, todėl Lietuva imasi teisinių svertų siekiant, kad jos elektra nepatektų į šalies rinką.

„Šiandien informavome sutarties šalis, kad pradėjome teisinius veiksmus, jog perimtume visų jungčių su Baltarusija fizinių pralaidumų valdymą“, – pranešime sakė R. Masiulis.

Pagal Antiastravinį įstatymą, pernai lapkričio 3 dieną Astravo AE pradėjus bandomąją veiklą ir patiekus pirmąją elektrą į perdavimo tinklą, „Litgrid“ nutraukė elektros importą iš Baltarusijos, nustatydama nulinį pralaidumą komerciniam srautui.

Nuo to laiko prekyba tarp Baltarusijos ir Lietuvos nevyksta, tačiau nepaisant to, pasak „Litgrid“,  elektra iš Baltarusijos patenka į Lietuvą per Latviją, kuri importuoja šią elektrą kaip rusišką.

Kaip numatyta įstatyme, „Litgrid“ Baltarusijai taip pat neteikia avarinio galios rezervo paslaugos.

„Litgrid“ duomenimis, nuo šių metų sausio iki gegužės 24 dienos Lietuvoje nupirkta Astravo elektros už 16 mln. eurų. Didžioji dalis, pasak D. Kreivio, buvo nupirkta iki kovo 24 dienos, kai visu tempu iš Baltarusijos buvo eksportuojama elektra.

D. Kreivys ketvirtadienį teigė, kad vėliau didesniems jos srautams kelią užkirto Ukrainos sprendimas nepirkti baltarusiškos elektros. Šiuo metu, pasak jo, Baltarusija suvartoja elektros tiek, kiek pagamina, tačiau būna momentų, kai nedaug jos patenka į Lietuvą.

D. Kreivys yra sakęs, kad Talino ir Rygos vienašališkai patvirtinta trišalė prekybos elektra su Rusija metodika leidžia patekti į Baltijos šalių rinką Astravo elektrai, be to, ji sukelia elektros kainas Lietuvoje.

Energetikos ministerija skelbė, kad ši metodika Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus. Lietuva, tarpininkaujant EK, siekia naujos metodikos.