Dokumentą pasirašė finansų ministras Rimantas Šadžius bei NIB prezidentas ir generalinis direktorius André Kuusvekas (Andrė Kiūsvekas).

Pasak R. Šadžiaus, NIB kredito linija bus skirta investicijoms į informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo stiprinimo projektus, transportą ir inžinerinę įrangą, karinių laivų įsigijimą, karinių orlaivių ir sraigtasparnių modernizavimą.

„Kalbama apie būtent saugumo ir karinę sritį“, – spaudos konferencijoje po sutarties pasirašymo sakė R. Šadžius.

Pasak Finansų ministerijos, NIB paskola taip pat bus finansuojama būsto, biurų ir mokymo patalpų statyba nacionalinės pėstininkų divizijos bei Vokietijos brigados reikmėms.

Anot ministro, panaudoti NIB paskolą numatoma 2025–2027 metais, ji turėtų būti grąžinta per 20 metų, nustatant žemesnes palūkanas nei skolinantis pasaulio rinkose.  

„Tai labai ilgas ir labai palankus laikotarpis. Atitinkamai ir skolinimosi sąlygos, palūkanos bus nustatomos, kada bus atitinkamais tranšais (dalimis – BNS) paimami pinigai, bet šitos palūkanos taip pat žemesnės negu Lietuvai tektų skolintis pasaulio rinkose“, – aiškino R. Šadžius.

R. Šadžiaus teigimu, NIB yra pakviestas prisijungti ir prie Rūdninkų karinio miestelio projekto finansavimo, taip pat tiek su NIB, tiek su kitais tarptautiniais bankais kalbamasi dėl pagalbos statant Kairių karinį miestelį Klaipėdos rajone.

Kalbama apie būtent saugumo ir karinę sritį.

NIB rems ir Rūdninkų miestelio projektą

NIB vadovas A. Kuusvekas teigė, kad bankas yra pasirengęs remti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu planuojamą vystyti Rūdninkų miestelio projektą.

„Mes taip pat esame pasirengę remti šį projektą, įtraukiant privatų sektorių, nes jūs pasirinkote PPP struktūrą. Tikimės, kad prisidėsime ne tik pinigais, bet ir savo patirtimi bei ilgalaikiu bendradarbiavimu, kuris bus tęsiamas“, – kalbėjo A. Kuusvekas.

Jo teigimu, ši paskolos su Lietuva sutartis žymi ir NIB politikos pokyčius.

„Kaip ir kitos tarptautinės finansų įstaigos, mes turėjome išimčių sąrašą, į kurį buvo įtraukta daug dalykų, kurių nefinansuoja tarptautiniai bankai. Mes buvome pirmieji, kurie žengė reikšmingą žingsnį (...), kurie atsivėrė, pakeitė politiką, valdyba veikė labai greitai ir jau praėjusių metų birželį mes leidome sau finansuoti ne tik dvejopo naudojimo įrangą, bet ir konkrečią gynybos bei karinę įrangą“, – kalbėjo A. Kuusvekas.

NIB pirmadienį pranešė Suomijos ryšių ir saugumo sprendimų bei produktų bendrovei „Savox Communications“ suteikęs 5 mln. eurų paskolą, skirtą finansuoti „Savox“ gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidas iki 2026 metų pabaigos.

Pasak NIB, „Savox Communications“ yra pirmasis banko klientas gynybos srityje, kai bankas pernai peržiūrėjo savo tvarumo politikos išimčių sąrašą ir leido finansuoti gynybą, išskyrus ginklus ir šaudmenis.

Tuo metu Lietuva yra pirmoji šalis, su kuria NIB pasirašė paskolos gynybos reikmėms sutartį.

Kaip anksčiau rašė BNS, Helsinkyje kovą su juo susitikęs R. Šadžius sakė, kad NIB yra labai svarbus regiono finansinis partneris, kuris ilgalaikėje perspektyvoje galėtų prisidėti prie gynybos investicijų, o šiuo metu svarbiausia įgyvendinti Vokietijos kariuomenės brigados priėmimo, Lietuvos nacionalinės divizijos kūrimo, gynybinės pramonės plėtros projektus.

NIB paprastai finansuoja projektus, kurie didina produktyvumą ir stiprina aplinkos apsaugą ES valstybėse narėse.

Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.

Tam lėšų pirmiausia planuojama imti skolinantis, o vėliau dalį išlaidų padengti padidinus kai kuriuos mokesčius ir iš ekonomikos augimo. Finansavimas gynybai didinamas siekiant iki 2030 metų išvystyti kariuomenės diviziją.