„To pat prekinio ženklo produktai parduodami ir Lietuvoje, ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Čia daugiau kalbame apie senąsias Europos Sąjungos šalis ir tie produktai skiriasi. (...) Truputį gaila, jog būdami ES jau 12 metų, turime tokią problemą. Mūsų ir kitų šalių priekaištus girdėjo Europos Komisija ir jau girdėjome vertinimus. Jie nėra tokie, kokių mes lauktume“, - antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Bronius Markauskas.

Anot jo, produktų sudėtis Lietuvoje yra prastesnė, nes gamintojai stengiasi, jog jie būtų pigesni. Toks gamintojų elgesys, jo žodžiais, mažina vartotojų pasitikėjimą.

„Mes jau prisijungėme (prie kitų ES šalių narių - BNS) prieš porą mėnesių, kai buvo Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų posėdis. Aš pasakiau, kad mes tikrai prisijungsime ir kad tai turi būti sprendžiama europiniu lygiu. (...) Tikimės, kad įmonėms bus uždrausta tiekti skirtingos receptūros produktus į skirtingas šalis“, - kalbėjo B. Markauskas.

Žemės ūkio ministras tikisi, kad didieji gamintojai patys sureaguos anksčiau nei EK 2018 metais baigs platų maisto ir kitų produktų tyrimą, kad nustatytų šios problemos mastą. Kartu jis mano, kad reikia uždrausti tokią praktiką ES lygiu.

„Tikiuosi, kad kompanijos sureaguos ir labai gali būti, kad ta problema išsispręs. Aš labai tikiuosi, kad kompanijos sureaguos anksčiau, negu bus pabaigtas tas (EK - BNS) tyrimas ir galbūt net nereikės reglamentavimo. Vis dėlto, manau, kad turėtų būti europinis reglamentavimas“, - kalbėjo B. Markauskas.

Jo teigimu, Lietuvoje parduodami prastesnės sudėties produktai buvo visiems žinoma vieša paslaptis, tačiau šalis iki šiol nieko nedarė.

Europos komisarai tik dabar sureagavo, nes mato, kad tai kelia ne viena šalis narė, o kelia nemaža dalis šalių narių.

„Mes turėjome daugiau problemų ir vartotojai turėjo daugiau problemų. (...) Tai buvo vieša paslaptis ir Slovakija tą klausimą pradėjo kelti, neturėdama tyrimų. Mes niekur nepavėlavome. Europos komisarai tik dabar sureagavo, nes mato, kad tai kelia ne viena šalis narė, o kelia nemaža dalis šalių narių“, - tvirtino B. Markauskas.

Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika kalbėjo, kad tarnyba yra pasiruošusi atlikti daugiau maisto produktų tyrimų, tačiau norima sulaukti visai bendrijai skirtos vieningos tyrimų metodologijos

„Reikia vienodos metodologijos, kad šalys galėtų vienodai patikrinti tuos produktus“, - sakė D. Remeika.

Tarnybos atliktas Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų tų pačių produktų sudėties tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra.

Pavyzdžiui, Vokietijoje parduodamuose „Milka“ sausainiuose buvo 35 proc. šokolado gabaliukų, o Lietuvoje - 32 proc., lazdynų riešutų kreme „Nutella“ - atitinkamai 7,5 ir 6,6 proc. nugriebto pieno miltelių, padaže „Uncle Ben's Sweet & Sour “ - atitinkamai 2,7 ir 2,6 proc. daržovių, jogurte „Activia“ - atitinkamai 9 ir 8,2 proc. braškių, be to, skyrėsi jų spalva ir skonis.

Vokietijai skirtuose bulvių traškučiuose „Lay's Salted“ naudojamas saulėgrąžų aliejus, o Lietuvai - palmių ir saulėgrąžų, šaltoje persikų arbatoje „Nestea“ bei persikų skonio gėrime „Lipton“ - Vokietijoje tik cukrus, o Lietuvoje - cukrus, fruktozė ir steviolio glikozidas.

Tirpi kava „Nestle Nescafe Gold“ Lietuvoje parduodama su didesniu kofeino kiekiu, o juodoje arbatoje „Lipton Yellow Label Tea“ naudojamos kvapiosios medžiagos, kai Vokietijoje jų nėra. Kukurūzų dribsniuose „Kellogg's Corn Flakes“ Lietuvoje yra vitaminų, o Vokietijoje - jų nėra.

Tuno pjausnyje „Rio Mare“ Vokietijoje nenaudojamos kvapiosios medžiagos, o Lietuvoje įdėta salierų ir svogūnų kvapiųjų medžiagų.

Vidurio ir Rytų Europos valstybės - Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija ir Bulgarija ne kartą perspėjo dėl jų šalyse parduodamų prastesnės kokybės produktų. Šalys norėtų, kad toks gamintojų elgesys būtų uždraustas.

Pagal ES taisykles įmonės atskirose valstybėse narėse gali nevaržomos keisti produkto ingridientus, jeigu juos aiškiai nurodo ant pakuotės.

EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) praėjusią savaitę pareiškė, kad šalių institucijoms reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės produktų pardavimui.

Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis BNS praėjusią savaitę minėjo, jog EK rengia bendrą ES maisto kokybės vertinimo metodologiją, kad būtų užkirstas kelias skirtingiems maisto kokybės standartams Bendrijos šalyse.

Jis teigė, kad EK finansuos kiekvienos šalies narės pastangas nustatyti, ar ji susidūrė su vadinamąja maisto apartheido problema.

Lietuvos teisingumo ministerija neseniai pranešė, kad šalis prisidės prie Slovakijos iniciatyvos tirti dvigubos kokybės produktų problemas ES lygiu ir sieks, kad būtų sukurta vienoda produktų tyrimų sistema.

Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos - nepagrįstos, atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.