Tęsdama selekcininko Konstantino Nedzvecko darbus, jo dukterėčia augina arbūzus ir džiaugiasi puikiu jų derliumi. Sako, šie pietų kraštų augalai lepūs, nemėgsta drėgmės, tačiau lietuviški arbūzai užauga saldūs ir sultingi. 

Šią sausą ir šiltą vasarą arbūzų derlius puikus, sako juos netoli Bačkonių auginanti Vita Nedzveckaitė. Birželį darže pasodinusi daigus, rugpjūčio pradžioje ji jau skynė pirmąjį derlių.

Moteris tęsia dėdės, selekcininko Konstantino Nedzvecko, darbus – jis prieš trisdešimt metų daugelio nuostabai ėmėsi kurti lietuviškų arbūzų veislę.

„Šie arbūzai išvesti sukryžminus keturias  Stavropolio-Astrachanės kraštų veisles. Iš pradžių jie užaugdavo kumščio dydžio ir tik šiltnamyje. Pamenu, kai tik sunokdavo sėklytės, kurias būdavo galima išimti, dėdė jas kantriai atrinkinėjo sėjai“, – pasakojo arbūzų augintoja Vita Nedzveckaitė.

Arbūzai, pasak augintojos, lepūs – jie nemėgsta drėgmės, dirva turi būti lengva, derlinga, sugerianti vandenį, arbūzų daržo beveik nereikia ravėti.

„Tai tikrai labai ekologiškas produktas, nes neserga jokiomis ligomis, jų nereikia purkšti, jų nepuola jokie kenkėjai“, – tikino V. Nedzveckaitė.

Saldžių ir sultingų lietuviškų arbūzų veislės Konstantinas Nedzveckas neregistravo. Pats ją vadino „Kiementa“ – šalia tekančios upės ir vienkiemio garbei. Ūkyje netoli Bačkonių puikiai dera ne tik arbūzai – šiltnamyje įvairių veislių vynmedžius jau sveria ir vynuogių kekės.