- Remigijus Bielinskas/ BNS, Lukas Juozapaitis/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mairead McGuinness ir Gintarė Skaistė
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
-
G. Skaistė: ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai turi ribotą poveikį Lietuvos ekonomikai, tačiau neigiamos įtakos jai daro Rusijos tęsiamas karas Ukrainoje.
„Ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas, ir veikia gerokai stipriau nei sankcijos pačios savaime“, – spaudos konferencijoje trečiadienį po susitikimo su eurokomisare Mairead McGuinness (Meirid Makgines) Vilniuje sakė G. Skaistė.
Pasak finansų ministrės, tiesioginį sankcijų poveikį labiausiai jaučia „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos jūrų uostas, tačiau didžiausia žala vis tiek yra patiriama dėl karo.
Ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas, ir veikia gerokai stipriau nei sankcijos pačios savaime.
„Tikrai ne sankcijos daro žalą mūsų ekonomikoms, tačiau karas ir, sakyčiau, Rusijos ikikariniai veiksmai keliant energetines produktų kainas ir ribojant jų pasiūlą Europai, ir tą pasiūlą dabar ribojant dar labiau, kai energetinės prekės yra naudojamos kaip ginklas“, – kalbėjo ministrė.
Nepaisant karo poveikio, G. Skaistė prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs.
„Nepaisant to, kad situacija yra sunki ir esam paveikti visi, ekonominis augimas išlieka. Jeigu mes iš pradžių prognozavome Lietuvos ekonomikos augimą šiemet virš 4 proc., tai dabar jis išliks, tačiau bus tik apie 1,6-2 proc., kitąmet – apie 3 proc.“, – sakė finansų ministrė.
„Ukrainiečiams yra gerokai sunkiau, todėl bet kokie veiksmai, kurie gali prisidėti prie to, kad bus paveiktas Rusijos elgesys – turi būti daromi, o kalbėjimas apie sankcijų kainą yra klaidingas, ne ta puse pasuktas klausimas“, – pridūrė ji.
G. Skaistės teigimu, bet kokiu atveju galimi praradimai dėl sankcijų yra mažesni nei nieko nedarymas.
„Kaštai įgyvendinant sankcijų režimą yra gerokai mažesni nei jie galėtų būti, jei mes nieko nedarytume“, – pabrėžė ministrė.
Eurokomisarė: Europa gali susidoroti su sankcijų Rusijai grįžtamuoju poveikiu
Eurokomisarė M. McGuinness sako, kad ES Rusijai pritaikytų sankcijų žala Kremliaus ekonomikai ilgainiui bus vis didesnė, o pati Bendrija yra pajėgi susidoroti su šių apribojimų sukeltu grįžtamuoju efektu.
„Sankcijos skirtos paveikti Rusiją ir jos darys vis didesnį poveikį bėgant laikui. Manau, kad tikrai svarbu suvokti, jog kiekvienas naujas sankcijų paketas plačiau ir giliau paveiks Rusiją ir jos karo mašiną“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. McGuinness.
„Žinoma, ES ekonomikai jos įtaką taip pat daro. Labai atvirai sakome savo piliečiams, kad jei teiksime Ukrainai paramą, kurios iš mūsų visuomenė ir tikisi, žmonėms būtina žinoti, kad pasekmės bus. Bet jos išsprendžiamos“, – tikino ji.
Eurokomisarė pastebėjo, kad nors ES ir prognozuojamas mažesnis ekonomikos augimas, ji vis tiek augs, tiek šiemet, tiek kitais metais. Tad M. McGuinness įsitikinusi, kad Europa bus pajėgi atlaikyti Kremliui pritaikytų sankcijų neigiamą įtaką pačiai ES.
„Dabartinėje padėtyje vis dar lieka daug neaiškumų, bet mes tvirtai pasiryžę stebėti ir valdyti pasekmes. Bet kol kas ES ekonomikoje, finansinėje sistemoje nematome jokio trapumo. Ji yra gana atspari ir tas mane drąsina“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovė.
„Jei kažkokios grįžtamosios pasekmės Europos ekonomikai bus, žinoma, kad ES turi sankcijas sureguliuoti taip, kad poveikis mums būtų kuo mažesnis. Bet, manau, kad tą galime suvaldyti“, – pažymėjo M. McGuinness.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrai: Lietuva tikisi megzti ryšius su italų gynybos pramonės milžine „Leonardo“
Užsienio reikalų ir ekonomikos ministrai pirmadienį susitiko su Vilniuje viešinčiu Italijos gynybos pramonės įmonės „Leonardo“ vadovu Stefanu Pontecorvu, aptarė galimybes bendrovei investuoti Lietuvoje. ...
-
Viceministrė: būsto paskolų davėjus ateityje bus galima keisti kaip ryšio operatorius2
Finansų viceministrė sako, tada bankus – būsto paskolų teikėjus – ateityje bus galima keisti taip pat, kaip dabar mobiliojo ryšio operatorių. ...
-
Savivaldybė: pritarta LEZ steigimui Visagine
Visagino savivaldybės taryba pritarė siekiui inicijuoti laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įsteigimą žemės sklype, esančiame Visagino savivaldybėje, Drūkšinių kaime. ...
-
Apie stiuardų kasdienybę – iš pirmų lūpų: kada keleiviams riša rankas
Artėjant vasaros, o tuo pačiu ir kelionių, sezonui temos, susijusios su skrydžiais, darosi vis aktualesnės. Ne paslaptis, jog skrydžių palydovų darbas yra kupinas netikėtumų ir kuriozinių situacijų, o nemažai nesklandumų sukelia taisyklių nesila...
-
Lietuvos bankas ragina institucijas susitarti dėl būsto įperkamumo politikos1
Lietuvos bankas (LB) ragina šalies valdžios institucijas bei savivaldą susitarti dėl būsto politikos, kuri leistų gyventojams geriau įpirkti būstą. ...
-
Įsiuto dėl naujo reikalavimo verslams: ministerija įves visuotinį žmonių sekimą?93
Nuo liepos įsigalioja naujas įpareigojimas apgyvendinimo įstaigoms. Jos savo svečius turės per 24 valandas registruoti Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje. Ekonomikos ministerija sako, kad taip skaičiuos turistų srautus ir užtikrins saugum...
-
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų šiemet išaugo 52 eurais
Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį Sostinės regione buvo 2398,8 euro ir, palyginti su ketvirtuoju 2023 metų ketvirčiu, padidėjo 3,4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos reg...
-
Tyrime dėl VSAT naktinio matymo prietaisų figūruojanti įmonė sako atitinkanti reikalavimus
Teisėsaugai tiriant naktinio matymo prietaisų pardavimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), juos tiekusi įmonė teigia, kad įrenginiai atitinka pirkimo sąlygas ir dėl tyrimo kaltina konkurentus. ...
-
G. Šimkus: Lietuvos finansinis stabilumas pernai pagerėjo, tačiau rizikos išlieka
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Lietuvos finansinis stabilumas pernai pagerėjo, tačiau dėl aukštesnių palūkanų ir geopolitinių įtampų vis dar išlieka ankstesnės rizikos. ...
-
Po pažadų apie didesnes pensijas – senjorų nuogąstavimai: kad nebūtų dar blogiau29
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina keisti pensijų apskaičiavimo formulę. Esą tikslas, kad darbo stažas pensijų dydžiui turėtų didesnę įtaką. ...