Tuo metu 2023 m. infliacijos rodiklis dėl šių veiksmų iš esmės nepasikeis, nes kompensacinių priemonių mažinantį poveikį infliacijai (-0,5 proc. punkto) nustelbs dėl gyventojų pajamas didinančių sprendimų sustiprėjusi ir infliaciją skatinanti vidaus paklausa (0,5 proc. punkto), rašoma šalies centrinio banko paskelbtame dokumente.

Nors pažymima, kad Vyriausybės inicijuotuose projektuose suplanuoti rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, tačiau siūlomos naujos valdžios sektoriaus išlaidas didinančios ir pajamas mažinančios priemonės lemia, kad valdžios sektoriaus balansas 2022 m. bus gerokai blogesnis. Planuojama, kad deficitas sudarys 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kai praėjusių metų gruodžio mėnesį patvirtintame 2022 m. biudžeto įstatyme planuotas valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,3 proc. BVP.

„Toks valdžios sektoriaus deficito padidėjimas, kai ekonomikos aktyvumas atitinka potencialųjį lygį, reiškia, kad deficitas daugiausia didėja ne dėl ekonomikos augimo tempo sulėtėjimo, bet dėl struktūrinį deficitą didinančių sprendimų, o ekonomikos skatinimas yra didesnis, nei reikėtų atsižvelgiant į ekonomikos ciklinę padėtį, todėl turi procikliškumo požymių“, – teigia Lietuvos bankas.

Tačiau, ekspertų vertinimu, kai kurias infliacijos pasekmių sušvelninimo priemones ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo susidariusius pajamų netekimus reikėtų kompensuoti papildomomis pajamomis iš naujų šaltinių.

„Projektuose numatytas NPD didinimas yra žingsnis tinkama linkme, vis dėlto jis iki galo neišnaudoja NPD kaip fiskalinės priemonės potencialo, o su šiuo sprendimu susiję pajamų netekimai nėra dengiami pastoviomis pajamomis iš kitų šaltinių. NPD yra taikli priemonė, nes ji padidina mažiausiai gaunančiųjų pajamas ir didina paskatas dalyvauti darbo rinkoje. 

Tačiau atkreipiame dėmesį, kad projektuose numatyto NPD didinimo nuo 460 iki 540 Eur nepakaks iki galo išnaudoti NPD priemonės potencialą. Lietuvos bankas jau anksčiau yra siūlęs NPD konstantos dydį susieti su MMA dydžiu, taip įvedant labiau automatinį NPD didinimo mechanizmą“, – tikina LB.

Tuo metu projektuose numatyta priemonė, skirta kompensuoti gyventojams dalį dujų ir elektros kainų padidėjimo, yra labai plati ir visiškai horizontali, todėl fiskališkai brangi ir socialiai mažai teisinga, įsitikinę LB ekspertai.

„Šios kompensacijos yra numatytos taikyti visiems namų ūkiams, neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas. Projektuose numatyta šiai priemonei skirti 365 mln. Eur (0,6 proc. BVP), tačiau nėra numatyta papildomų pajamų gavimo šaltinių šioms papildomoms biudžeto išlaidoms finansuoti, be to, šios išlaidos nemažintų infliacijos rodiklio 2022 m., bet eliminuotų energijos kainų augimo išdėstymą per 2023–2025 m.“, – rašoma dokumente.

Šios kompensacijos yra numatytos taikyti visiems namų ūkiams, neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas.

Vis tik, Lietuvos banko duomenimis, 2021–2022 m. žiemos laikotarpiu vidutinė sąskaita už elektros energiją daugiabučių gyventojams sudarė apie 18 Eur, vidutinė sąskaita už gamtines dujas – apie 3 Eur, todėl galimas energijos kainų padidėjimas 50 proc., jeigu augimas nebūtų kompensuojamas, vartotojų sąskaitas už elektros energiją ir dujas padidintų vidutiniškai 11 Eur.

„Galima manyti, kad dėl siūlomų sprendimų mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų padidėjimas būtų didesnis už galimą energijos sąskaitų padidėjimą“, – rašoma dokumente.

Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgus į šalies pragyvenimo lygį, per mažos Lietuvos surenkamos mokestinės pajamos – sena Lietuvos mokestinės sistemos struktūrinė problema, kuri dar labiau pabrėžia būtinybę ieškoti naujų papildomų pajamų šaltinių, kaip kad mokestinių lengvatų peržiūra, mažinant PVM atotrūkį, panaikinant darbo pajamų apmokestinimo formų įvairovę.

Lietuvos mokestinių pajamų ir BVP santykis tebėra vienas mažiausių visoje ES, pažymi šalies centrinis bankas. 2021 m. mažesnės mokestinės pajamos 2021 m. buvo tik Airijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Maltoje ir Latvijoje.

ELTA primena, kad Seimas praėjusį ketvirtadienį plenariniame posėdyje pirmajame svarstyme aptarė patikslintą šių metų valstybės biudžeto projektą ir grąžino jį tobulinti Vyriausybei. Ministrų Kabinetas vertins parlamento komitetų pateiktus siūlymus bei pastabas.

Finansų ministerijos parengtame projekte tikslinamos biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų, daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete.

Įstatymo projektu taip pat tikslinami asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų, arba 5,2 proc. (836,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2022 metų valstybės biudžeto plane. Lyginant su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžeto planu, asignavimai viršija pajamas 130 mln. eurų daugiau.

Tikslinamame šių metų biudžeto projekte numatoma 976 mln. eurų skirti infliacijos padarinių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Humanitarei pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams iš viso siūloma skirti 370 mln. eurų. Saugumui ir kritinės infrastruktūros palaikymui numatyta dar 158,3 mln. eurų.

Antrasis patikslinto biudžeto svarstymas numatomas gegužės 10 d.