„Jeigu jos būtų taiklesnės, tada išlaidų reikia mažiau, tas struktūrinio biudžeto balanso pablogėjimas būtų mažesnis“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė A. Dabušinskas.

Pasak jo, tikslinamame šių metų biudžete numatyta dujų ir elektros kainų kompensacija yra labai plati ir „visiškai horizontali“ – neatsižvelgiama į žmonių pajamas, todėl ji fiskaline prasme brangi – siekia 0,6 proc. BVP – ir socialiai mažai teisinga.

„Tas bendrumas, neatsižvelgimas į pajamas mažina namų ūkių ir verslo paskatas imtis energiją taupančių ir energijos naudojimo efektyvumą didinančių priemonių“, – kalbėjo LB atstovas.

A. Dabušinskas pabrėžė, kad toks kompensavimas yra labiau trumpalaikis nei sisteminis, nors jis gali būti ir ne vienkartinis, jei situacija elektros ir dujų rinkose dar labiau pablogėtų.

„Tada reiktų papildomų sprendimų“, – tvirtino A. Dabušinskas.

LB siūlo du kelius: kompensacijas skirti atsižvelgiant į gyventojų pajamas bei nustatyti minimalią elektros ir dujų suvartojimo ribą joms gauti. Suvartojant daugiau tektų susimokėti visą kainą.

A. Dabušinskas įsitikinęs, kad visuotinis pensijų indeksavimas yra per dosnus, nes taip pat nevertinamos žmonių pajamos. 

„Fiskalinio skatinimo procikliškumas 2022 metais būtų mažesnis, jeigu energijos brangimo pasekmių sušvelninimo priemonės būtų taiklesnės, o papildomoms nuolatinėms išlaidoms būtų numatyti papildomi pajamų šaltiniai“, – reziumavo LB atstovas.  

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį pritarė Vyriausybės siūlomam patikslintam 2022 metų valstybės biudžeto projektui.  

Komiteto vadovas Mykolas Majauskas BNS sakė, kad komiteto išvadoje Vyriausybei siūloma atkreipti dėmesį į LB pastabas.