Valstybei priklausančios bendrovės "Lietuvos dujos" akcijos gali būti parduotos dar šiemet. Jeigu toks sprendimas būtų priimtas, valstybė strateginėje bendrovėje nebeturėtų jokios įtakos.

Neplanuoja, bet skaičiuoja

Vyriausybė oficialiai neskelbė planuojanti parduoti "Lietuvos dujų" akcijas. Energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis dienraščiui taip pat teigė, esą tokia galimybė nesvarstoma nei ministerijoje, nei Vyriausybėje. Tačiau Valstybės turto fondas (VTF) jau atliko galimos sandorio vertės skaičiavimus. Jie atsidūrė rašte, kurį gegužės pabaigoje VTF siuntė Finansų ministerijai.

Dokumente aprašomos planuojamos pajamos iš privatizavimo sandorių šių metų antrą pusmetį. "Jei Vyriausybė priimtų sprendimą privatizuoti AB "Lietuvos dujos" 17,7 proc. akcijų paketą, numatomos gauti pajamos į Privatizavimo fondą galėtų sudaryti iki 100 mln. litų", – teigiama laikinojo VTF generalinio direktoriaus Jono Niauros pasirašytame rašte.

Valstybė "Lietuvos dujų" akcijas parduotų rinkos kaina. Mat pastaruoju metu Vilniaus vertybinių popierių biržoje bendrovės akcijų kaina svyruoja tiek, kad valstybei duotų apie 100 mln. litų pajamų iš sandorio.

Premjeras Andrius Kubilius galimą "Lietuvos dujų" pardavimą dienraščiui komentavo dviprasmiškai. "Kol kas dar nesvarstėme", – sakė Vyriausybės vadovas, paklaustas apie sandorį. Tačiau į klausimą, ar bendrovės akcijos gali būti parduotos antroje šių metų pusėje, A.Kubilius konkretaus atsakymo nepateikė.

VTF vadovas J.Niaura dienraščiui teigė, kad Vyriausybėje būta kalbų apie galimą "Lietuvos dujų" privatizavimą. Tačiau dabar tos kalbos esą nurimo. Pašnekovas užsiminė, kad VTF galbūt ir norėtų šio sandorio, mat tai papildytų jo iždą. J.Niauros teigimu, VTF sandorio vertės skaičiavimus atliko neprašomas nei Vyriausybės, nei vienos iš ministerijų.

Lopo biudžeto skyles?

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda dienraščiui teigė, esą dabar, vertybinių popierių rinkoms patiriant nuosmukį, "Lietuvos dujų" akcijų pardavimas rinkos kaina būtų ne itin protingas sprendimas. Jeigu toks sprendimas būtų buvęs priimtas prieš metus, valstybė iš sandorio būtų uždirbusi mažų mažiausiai dvigubai daugiau.

"Manau, kad tai yra tam tikras desperacijos žingsnis, siekiant papildyti valstybės kasą. Pats sprendimas, skirtingai nei "Mažeikių naftos" akcijų pardavimas, vertintinas kontroversiškai ir turėtų būti labai nuodugniai apgalvotas. Nemanau, kad reikia labai skubėti, kai rinkos situacija leidžia tikėtis didesnės kainos ateityje. Kad ir kaip būtų, tie pinigai keliautų į Privatizavimo fondą, ir tiesiogiai biudžeto deficitui finansuoti ar pensijoms išmokėti šitų pinigų nebūtų galima panaudoti", – galimą sandorį vertino G.Nausėda.

Kandidatas – "Gazprom"

Tiesa, analitikas čia pat pridūrė, kad valstybei nėra didesnio skirtumo – turėti 17,7 proc. "Lietuvos dujų" akcijų ar visiškai neturėti. "Bet kokiu atveju valstybė neturi esminės įtakos valdant bendrovę. Prisiminkime šios bendrovės veiklą – vargu ar rasime tokių atvejų, kai valstybės balsas skambėjo labai garsiai ir padėjo išvengti vienokių ar kitokių sprendimų. Net jeigu turėtume daugumą akcijų, nuo to niekas nepasikeistų", – pusiau juokais kalbėjo G.Nausėda.

Pasak jo, jeigu Vyriausybė sumanytų parduoti bendrovės akcijas, neabejotinai realiausias pirkėjas būtų Rusijos dujų milžinas "Gazprom". Tačiau G.Nausėda neatmetė galimybės, kad akcijomis galėtų susidomėti ir kiti verslo subjektai.

Kiša pagalius sau į ratus

Beje, jeigu Vyriausybė nutars parduoti "Lietuvos dujų" akcijas, tai kirsis su valdančiųjų konservatorių deklaruojamais interesais. Mat būtent konservatorių iniciatyva Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinti, ar 2004 m. įvykdytas bendrovės privatizavimo sandoris nepažeidžia pagrindinio šalies įstatymo.

"Jeigu tai daroma tos pačios jėgos iniciatyva, tai kvepia labai negerai, nes kvestionuojamas pats privatizavimo faktas. Ir, aišku, tai (kreipimasis į Konstitucinį Teismą, – red. past.) muša kainą. Tai laikytina skandalu. Dešinioji ranka tiesiasi atlikti kažkokį veiksmą, o kairioji ranka daužo dešiniąją. Mano požiūriu, tai tikrai nenormalu. Ir, deja, tai ne vienintelis atvejis mūsų naujausioje istorijoje", – žodžių į vatą nevyniojo G.Nausėda.

Beje, 2004 m. "Gazprom" ir Vokietijos koncernas "E.on Ruhrgas" už du 34 proc. "Lietuvos dujų" akcijų paketus sumokėjo po 100 mln. litų – tiek pat, kiek dabar, krizės sąlygomis, valstybė galėtų gauti už perpus mažesnį akcijų paketą.