Didieji "Lietuvos dujų" akcininkai neranda bendros kalbos su Vyriausybe, siekiančia perimti dujų tiekimo infrastruktūrą.

Prašo neskubėti

Rusijos koncernas "Gazprom" vėl kreipėsi į Vyriausybę su prašymu atidėti dujų tiekimo infrastruktūros atskyrimo nuo "Lietuvos dujų" procesą. "Gazprom" siūlo iš naujo pradėti tai numatančių įstatymų rengimą ir svarstymą.

Šiuo metu Vyriausybė yra priėmusi nutarimą dėl "Lietuvos dujų" veiklų atskyrimo. Toks sprendimas priimtas remiantis ES direktyva. Europos Komisija infrastruktūros atskyrimą nuo gamybos ir perdavimo įmonių įvardija kaip veiksmingiausią ir efektyviausią būdą, siekiant sukurti vienodas rinkos sąlygas visiems jos dalyviams.

Išimtis, kurios nereikia

"Gazprom" ne pirmą kartą primena Lietuvai, kad ši, būdama izoliuota ir nuo vieno tiekėjo priklausoma rinka, gali pasinaudoti direktyvos išimtimi ir veiklų neatskirti. Tai esą atitiktų visų interesus.

ES III energetikos paketo 49 straipsnyje numatyta, kad išimtis taikoma Maltai, Kiprui, Liuksemburgui, Suomijai, Latvijai ir Estijai. Tačiau kitaip nei kaimynių, Lietuvos šiame sąraše nėra.

Energetikos ministro patarėjo viešiesiems ryšiams Kęstučio Jauniškio teigimu, 2008 m., kai buvo svarstoma direktyva, Lietuvos Seimas apsisprendė neprašyti jokių išimčių, todėl jos dabar negali būti taikomos.

Atsako ar neatsako?

"Gazprom" taip pat piktinasi, kad Energetikos ministerija neatsako į paklausimus ir nebendrauja su kitais "Lietuvos dujų" akcininkais. Didieji Lietuvos dujų" akcininkai yra siūlę teisinę pagalbą Vyriausybei dėl išimčių taikymo įgyvendinant direktyvą, tačiau jų paslaugų esą buvo atsisakyta.

K.Jauniškis teigė, kad energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne kartą buvo susitikęs tiek su "Gazprom", tiek su Vokietijos "E.ON Ruhrgas" vadovais.

"Nuo 2010 m. pradžios vyksta Energetikos ministerijos ir AB "Lietuvos dujos" akcininkų susirašinėjimas. Energetikos ministerija nedelsdama atsakė į visus "Gazprom" ir "E.ON Ruhrgas International GmbH" laiškus, susijusius su planuojama dujų sektoriaus pertvarka. Mažiausiai šešis kartus buvo apsikeista laiškais su kiekviena bendrove atskirai. Buvo paprašyta konkrečiai paaiškinti, kas netinka planuojamoje pertvarkoje ir spalio 8 d. buvo gautos "E.ON Ruhrgas International GmbH" pastabos dėl įstatymo projektų", – tikino K.Jauniškis.

Kas toliau?

Šiandien nei Vyriausybė, nei energetikos ministras, nei didieji "Lietuvos dujų" akcininkai negali pasakyti, kuo baigsis šis ginčas dėl veiklų atskyrimo. Neatmetama galimybė, jog didieji akcininkai Vokietijos "E.ON Ruhrgas" ir Rusijos "Gazprom" gali kreiptis į Arbitražo teismą. "E.ON Ruhrgas International" priklauso 38,9 proc. "Lietuvos dujų" akcijų, "Gazprom" – 37,1 proc., valstybei – 17,7 proc.

Kol kas nediskutuojama, kokią įtaką šios direktyvos įgyvendinimas turės dujų kainai Lietuvoje. Pavyzdžiui, Energetikos ministerija, į vieną jungdama skirstomųjų tinklų įmones, tikisi pasiekti didesnį efektyvumą ir sutaupyti. Tuomet ko galima tikėtis išskaidžius vieną įmonę į tris?

Kai kurie dujų vartotojai, stambios verslo įmonės nuogąstauja, kad Energetikos ministerijos vykdoma politika ir siekis žūtbūt įgyvendinti ES direktyvos reikalavimus gali padidinti dujų kainas. Dėl to didėtų verslo sąnaudos ir jo gaminamos produkcijos kainos.

Kainos gali mažėti

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) manymu, dujų kainoms didesnės įtakos galime tikėtis nebent sulig alternatyvaus tiekimo projektų įgyvendinimu, t. y. po to, kai bus nutiestas dujotiekis į Lenkiją ar pastatyta suskystintų dujų saugykla.

Direktyvos įgyvendinimas ir veiklų atskyrimas esą neturėtų padaryti didesnės įtakos dujų kainai, tačiau gali padidinti konkurenciją ir dujų tiekėjų (tarpininkų) skaičių Lietuvoje. "Atskyrus veiklas būtų sukurta tariama konkurencija dujų tiekimo veikloje", – sakė LEKA komunikacijos direktorius Donatas Jasius.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus "Lietuvos dujos" neturi galimybės neleisti naudotis dujotiekiu, jei potencialus tiekėjas kreipiasi dėl šios paslaugos. Tad formaliai trukdžių atsirasti naujiems dujų tiekėjams nėra. Šiuo metu dujas į Lietuvą importuoja "Lietuvos dujos", "Dujotiekana", "Haupas" ir "Achema".

Pinga dėl dolerio

Nuo šių metų rugpjūčio dujų kainos Lietuvoje palengva mažėja, tikimasi, jog panaši tendencija išliks iki metų galo. Tai leidžia tikėtis, kad kitąmet gamtinių dujų kaina gyventojams gali šiek tiek mažėti. Verslo klientams dujų kaina peržiūrima kas mėnesį, tad dujų kainų pokyčius jie jau jaučia. Dabartinė dujų kainų korekcija susijusi su mažėjančia JAV dolerio verte euro atžvilgiu.

Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šiais metais aukščiausia gamtinių dujų kaina buvo birželį, kai perkopė 1000 litų už 1 tūkst. kub. m. Vėliau ji ėmė mažėti ir rugsėjį vidutiniškai buvo 927 už 1 tūkst. kub. m. Šių metų sausį 1 tūkst. kub. m dujų kainavo kiek daugiau nei 800 litų.