Varginga šalis tapusi laisva ir turtinga, įveikusi emigracijos šmėklą – daugelį metų Airija buvo rodoma pavyzdžiu Lietuvai. Tačiau skolintais pinigais sukurta tikrovė neišlaikė pasaulio finansų krizės išbandymo.

Keltų Tigras pasidavė

Jau kurį laiką Airijos biudžeto deficitas kėlė nerimą ir vertė vietos politikus ieškoti galimybių jį sumažinti. Tačiau bet kokios viltys tai padaryti žlugo, kai ėmė kauptis bankų nuostoliai, o šalis įsipareigojo juos gelbėti. Jei būtų įvertintas finansinis indėlis į nuostolių kamuojamus bankus, šių metų Airijos biudžeto deficitas pašoktų nuo planuotų 12 iki 32 proc. BVP.

Įvertinusi situaciją, Keltų Tigru vadinama Airija nusprendė nebekovoti ir paprašė ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės paramos. Kol kas nežinoma tiksli Airijai reikalinga suma, tačiau manoma, kad per trejus metus ji sudarys apie 100 mlrd. eurų (apie 345 mlrd. litų), tai yra apie 35–40 proc. šios šalies BVP. Tikimasi, kad visos šios sumos Airijai neprireiks, tačiau gauta paskolos linija tarnautų kaip gelbėjimosi rezervas šios šalies bankams. Skaičiuojama, kad Airijos skolos rodiklis metų pabaigoje pasieks 100 proc. BVP.

Kalba apie emigraciją

Kadaise įveikusi milžinišką emigraciją, vėliau pati tapusi imigrantų Meka, šiandien Airija turėtų sunerimti dėl savo gyventojų ateities. "Šiais metais baigiu studijas ir, manau, negalėsiu rasti darbo tėvynėje, greičiausiai turėsiu emigruoti. Veikiausiai į Ispaniją, nes moku šią kalbą, arba į Ameriką", – BBC radijui sakė 24-erių studentas Patrikas.

19-metė Linda, dar tik metus studijuojanti Dubline, taip pat prisipažino nerimaujanti dėl savo ateities. Nors studijas ji baigs tik po kelerių metų, mergina įsitikinusi, kad tuo metu šalis dar nebus įveikusi krizės ir ji neturės darbo. Be to, ji norėtų papildomai užsidirbti studijuodama, tačiau tokių galimybių pastaruoju metu labai sumažėjo.

Žlugimu nevadina

Lietuvos ekonomistai, dažnai Airiją vadinę ir rodę pavyzdžiu Lietuvai, savo pranešimuose lyginę šias šalis, nelinkę dabartinės padėties vadinti Keltų Tigro žlugimu.

"Daryti išvadą, kad mūsų pavyzdys ar Airija žlunga, galbūt ne visai teisinga. Žinoma, jei siekdama subalansuoti biudžetą Airija bus priversta didinti savo reklaminiu laikomą 12,5 proc. pelno mokestį, tai turės neigiamos įtakos šalyje dirbantiems užsienio investuotojams, o ir naujų atėjimui. Kad ir ką dabar darytų, gerų pasekmių nebus, bet dabar kito pasirinkimo nėra", – kalbėjo dr. Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas.

"Airija padarė didelę pažangą, tai pasiekti padėjo ES parama. Dabartinės problemos, tai pasaulinės finansų krizės padarinys, tokių pačių problemų, kurios kamavo ir tebekamuoja Lietuvą, padarinys: didelė šalies skola, nekilnojamojo turto burbulas ir panašiai", – sakė Violetas Klyviene, "Danske" banko ekspertė.

Uždelstos problemos

Mūsų ekonomistai tikina, kad dabartinė Airijos padėtis kur kas geresnė nei Graikijos, kuriai gelbėti pavasarį tarptautinės institucijos skyrė 110 mlrd. eurų (379,5 mlrd. litų).

"Airija neturi tokių problemų kaip Graikija, kur buvo dienų klausimas, ar šaliai pavyks vykdyti skolos įsipareigojimus. Airijai tai negresia. Tačiau dėl didžiulio biudžeto deficito ir bankų situacijos, Airija ėmė nebepasitikėti tarptautine rinka", – kalbėjo G.Nausėda.

Jis pripažino, kad Airija užlipo ant to paties grėblio, kaip ir Lietuva. "Problemos šioje šalyje kilo dėl panašių problemų, kaip ir Lietuvoje. Airijos ekonomika ilgą laiką buvo sėkmingai plėtojama, tačiau po 2001–2002 m. ekonomikos augimas išsigimė ir įgavo burbulo pavidalą. Airijai dabar teks imtis skausmingų reformų biudžeto srityje, mažinti išlaidas, didinti mokesčius. Mes tai padarėme prieš pusantrų metų ir laimėjome laiko", – aiškino pašnekovas.

Bankų problemos

Airijos padėtį apsunkino tai, kad ji, kaip ir Jungtinė Karalystė ar JAV, buvo priversta gelbėti vietos bankus. "Mūsų bankams gelbėti lėšų nereikėjo, valstybė tam galėjo neskirti nė cento, o Airijoje tam reikėjo didžiulių pinigų", – sakė G.Nausėda.

"Airijos bankų sistema daugiau orientuota į nacionalinius išteklius, jiems tenka savo didžiuosius bankus gelbėti biudžeto lėšomis. Tuo ji nėra išskirtinė, tai darė ir kitos šalys. Tačiau Airijos ekonomika turi mažiau problemų nei mūsų, todėl potencialas įveikti susidariusias problemas tikrai didelis. Kito recepto nėra, tik įgyvendinti taupymo priemones, subalansuoti savo finansus", – įsitikinusi V.Klyvienė.

Airija biudžeto deficitą ketina sumažinti per ketverius metus.

Sėkmės istorijos pabaiga

"Lietuvoje mėgstame lyginti mūsų šalį ir Airiją. Iš tiesų tarp jų yra daug panašumų. Nors Airija kur kas didesnė geografiškai, joje gyvena apie 3,8 mln. gyventojų. Abiejose valstybėse tradicinė ūkio šaka yra žemdirbystė. Ir lietuviai, ir airiai dėl nedarbo, skurdo ir istorinių aplinkybių masiškai palikdavo savo šalį, geresnio gyvenimo ieškodavo kitur. Kaip ir lietuviai, airiai darbo ieškojo JAV bei Anglijoje. Airija dar prieš 30 metų buvo viena labiausiai atsilikusių Vakarų Europos šalių, o dabar yra ekonomiškai sparčiausiai kylanti ES šalis. Tiesa, prieš keletą metų jos bendrasis vidaus produktas (BVP) augdavo po 10 proc. per metus, dabar šis tempas sulėtėjo iki 3 proc.", – ištrauka iš 2003-iųjų straipsnio, agituojančio narystę ES.

"Airijos, Keltų Tigro, sėkmės pavyzdys ES yra įkvėpimo šaltinis Lietuvai, kuri taip pat žengia gerovės kūrimo keliu", – 2007 m. sakė prezidentas Valdas Adamkus.

"Airija – sėkmingos pažangos Lietuvai pavyzdys. Nuo 1987 m. Airija, tuo metu buvusi maždaug dabartiniame Lietuvos ekonominiame lygyje (60 proc. ES vidurkio) dabar Airija yra 3–4 pagal išsivystymą tarp ES valstybių (140 proc. virš ES vidurkio)", – ištrauka iš Andriaus Kubiliaus tinklaraščio 2008-ųjų įrašo.

"Dažnai girdime, kad Lietuva, sėkmingai panaudojusi ES paramą, galėtų pakartoti Airijos pavyzdį. Prisiminkime, kad 1973-iaisiais, kai įstojo į ES, Airijoje vyravo žemės ūkis, aštuntojo devintojo dešimtmečio sandūroje infliacija siekė 20 proc., nedarbas – taip pat 20 proc., BVP vienam gyventojui sudarė 64 proc. ES vidurkio. Šiandien nedarbas Airijoje mažesnis nei 4 proc., BVP vienam gyventojui 2004 m. siekė 130 proc. ES vidurkio. Tačiau vargu ar taip atsitiks Lietuvoje. Didysis lūžis Airijoje įvyko po keliolikos metų narystės Europos Bendrijoje, kai buvo įgyvendintos esminės ekonominės ir socialinės reformos", – iš straipsnio, publikuoto 2006-ųjų "Veide".