Lietuvos oro uostų laikinojo vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, Vilniaus oro uoste birželį atšauktų skrydžių skaičius buvo apie 1 proc. bendro jų skaičiaus. 2019 metais buvo atšaukta beveik 1,3 proc. visų skrydžių. Panaši situacija ir Kauno bei Palangos oro uostuose, kur atšaukiamų skrydžių dalis dar mažesnė.

„Skrydžių atšaukimai bei vėlavimai aktualūs didesniems Vakarų Europos aviacijos centrams, kurie susiduria su iššūkiais dėl darbuotojų skaičiaus. Be to, oro bendrovės patiria spaudimą dėl orlaivių trūkumo ir išaugusios kelionių paklausos pasibaigus COVID-19 pandemijai. Lietuvos oro uostų siūlomuose maršrutuose šios problemos neišryškėja“, – pranešime sakė A. Stikliūnas.

Jo teigimu, vėlavusių  skrydžių skaičius birželio mėnesį taip pat nebuvo labai išaugęs: dvi valandas ir daugiau vėlavo apie 2,3 proc. skrydžių ir ši dalis buvo panaši kaip prieš pandemiją.

Anot jo, skrydžių atšaukimas ir vėlavimas vyksta dėl oro sąlygų, orlaivių komponentų tiekimo sutrikimų, darbuotojų streikų bei įgulų, skrydžių kontrolės ir oro uostų darbuotojų trūkumo.

„Jeigu lyginame šiuos metus su 2019 metais Europos oro uostuose, pastebime, kad jau priartėjome prie panašaus skrydžių vėlavimo lygio. Vis tik norime pabrėžti, kad situacija Lietuvos oro uostuose yra stabili“, –  sakė A. Stikliūnas.

Ketvirtadienį daugiau kaip 50 „Ryanair“ skrydžių į Ispaniją ir iš jos buvo atšaukta, o per 300 kitų atidėti dėl bendrovės  palydovų streiko. Jos darbuotojų streikai taip pat vyksta Portugalijoje, Belgijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, reikalaujant gerbti darbo teisę ir mokėti didesnius atlyginimus.

Penktadienį „Ryanair“ konkurentės „EasyJet“ darbuotojai taip pat pradės streikuoti pirmąjį iš trijų numatytų liepos mėnesio savaitgalių, reikalaudami vienodų darbo sąlygų su kolegomis iš daugumos kitų Europos aviakompanijų.

Apie planuojamus streikus anksčiau birželį įspėjo Skandinavijos SAS pilotai, „British Airways“ darbuotojai.