Pirmą kartą Vilniuje vykstantis Pasaulinis tiesioginių investicijų forumas – puiki proga Lietuvai privilioti investuotojų. Tačiau atrodo, kad verslui reikia daugiau, nei galime pasiūlyti.

"Geriausia šalis"

Sveikindamas į sostinę atvykusius per 150 pasaulio verslo lyderių, Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius nepraleido progos pasigirti. "Mes esame pati geriausia šalis investicijoms. Su Vyriausybės aktyvia politika šioje srityje mes tikrai galime pamatyti neblogų rezultatų. Šiandien jau skelbiama apie vieno didžiausių Londono bankų "Barclays" planus investuoti Lietuvoje", – teigė premjeras.

Jis vylėsi, kad pavyks pasimokyti iš kitų šalių patirties.

"Kitų šalių patirtis rodo, kad investicijų pradžia kaip tik sutampa su krizės metais. Taip nutiko, pavyzdžiui, Airijoje 1980 m., Suomijoje – 1990 m. pradžioje. To priežastis labai paprasta – krizė priverčia politinę bendruomenę susitarti dėl esminių permainų, kurios būtinos tam, kad investicijos ateitų", – šviesią ateitį regi A.Kubilius.

Tiesa, premjeras pripažino, kad teks atlikti ir namų darbus, iš kurių svarbiausi – aukštojo mokslo reforma, investicijos į žinių infrastruktūrą ir verslo sąlygų gerinimas. Tačiau investuotojams lietuvius pristatė kaip vienus labiausiai išsilavinusių ir daugiausia kalbų mokančių europiečių, o tai esą didžiulis pranašumas.

Verslas renkasi, kur geriau

Tačiau išklausius forume dalyvaujančių bendrovių "Electronic Arts", "Hewlett-Packard", BTG ar "Genetrix SL" pranešimus susidaro įspūdis, kad verslininkai šalims, kuriose žada investuoti, kelia labai aukštus reikalavimus.

Daugelis bendrovių pageidauja gerai išplėtotos energetikos ir transporto infrastruktūros, plataus vandens, sausumos ir oro kelių, geležinkelių tinklo, visą šalį apimančio spartaus interneto tinklo, pigios ir kvalifikuotos darbo jėgos, lojalių darbuotojų, nedidelių pragyvenimo, nekilnojamojo turto ir statybų kainų. Taip pat tikimasi gero bendradarbiavimo su valdžia, mokesčių lengvatų, valstybinių užsakymų, pagalbos (taip pat finansinės) atliekant įvairias galimybių studijas, produktų testus ir pan.

Iš esmės tiek informacinių technologijų, tiek gamybos, biotechnologijų ir kitų sričių įmonės nori idealių verslo sąlygų. Tačiau laikai dabar – išties sunkūs, daugelis šalių verslo galiūnų laukia ištiestomis rankomis, bet dėl milijoninių investicijų priverstos šokti pagal verslo dūdelę. Dabar ne valstybės renkasi, į kokias sritis investuoti, o didžiosios tarptautinės bendrovės renkasi šalis, kuriose norėtų dirbti, kartu spausdamos vyriausybes suteikti jiems nuolaidų.

Kaimynai pažengę toliau

"Nėra taip, kad investuotojai tikisi ar reikalauja daugiau, nei Lietuva gali pasiūlyti. Tie, kurie jau dirba Lietuvoje, sąlygomis nesiskundžia. Pas mus gana kvalifikuota ir palyginti nebrangi darbo jėga, neblogai išplėtota infrastruktūra, keliai, geros geografinės ir logistikos sąlygos", – optimizmo neprarado Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) vadovas Mantas Nocius. Tačiau jis pripažinto, kad tam tikrų problemų esama.

"Mūsų misiją labai apsunkina tai, kad daugelis šalių kaimynių perka investicijas – daro didžiules mokesčių nuolaidas tam, kad prisiviliotų užsienio bendrovių. Nesakau, kad tokia praktika gera. Reikėtų pagalvoti, kurios įmonės atneštų daugiausia ilgalaikės naudos šaliai, ir su jomis tartis asmeniškai", – dienraščiui teigė pašnekovas.

Pasak jo, kai kurie investicijų skatinimo paketai jau paruošti ir keliauja į Seimą. Tačiau kol jie bus patvirtinti, praeis nemažai laiko. Dar daugiau vandens nutekės, kol kokia nors bendrovė galės realiai jomis pasinaudoti. Tai tikrai nėra konkurencinis pranašumas, juolab kad kaimynai tokias programas taiko jau keletą metų.

"Be to, yra ir kitų bėdų: geležinkeliai pas mus tikrai nėra gerai išvystyti, Vilniaus oro uostas yra nemaža kliūtis. Taip pat trukdo gana nelankstus darbo rinkos reguliavimas. Kliudo ir kai kurie specifiniai įstatymai. Pavyzdžiui, indas, didelės įmonės direktorius, negali atsivežti į Lietuvą savo šeimos, nes jie traktuojami kaip ekonominiai migrantai. Tai irgi kliūtis, nes jei keliose šalyse bus panašios sąlygos ir vienoje jų įmonės vadovas negalės gyventi su šeima, jis važiuos į kitą", – dėstė M.Nocius.

Proga užmegzti kontaktus

Per forumą tarptautinių bendrovių vadovai, miestų ir regionų atstovai iš įvairių pasaulio šalių, užsienio valstybių prekybos rūmų ir asociacijų nariai, nekilnojamojo turto plėtros bendrovių, teisinių ir konsultavimo įmonių atstovai nagrinėja su tiesioginėmis užsienio investicijomis susijusius klausimus, aptaria perspektyvius ekonomikos sektorius ir galimą bendradarbiavimą. Tarptautinės įmonės ir verslo grupės pristato savo plėtros strategijas. Šiemet didelis dėmesys skiriamas verslo paslaugoms, informacinėms technologijoms, biotechnologijoms ir logistikai.

"Nors, palyginti su ankstesniais metais, tiesioginių užsienio investicijų sumažėjo, pasaulyje tebėra daugybė galimybių investuoti. Forume nagrinėjame, kaip kovoti su šiandienos ekonominiais sunkumais ir eiti toliau", – sakė renginį su LEPA organizuojančios "Red Hot Locations" direktorė Cathy Dawson.

Pastaraisiais metais tokie forumai vyko Londone, Amsterdame, Briuselyje, Bolonijoje ir Valencijoje.

Dalyviai

Forume dalyvauja šios garsios pasaulio įmonės: vadybos ir technologijų konsultavimo bendrovės "Accenture", informacinių technologijų korporacijų "Hewlett-Packard", "ComTrade", "iSoftStone", "Programeter", biotechnologijų bendrovės "Intercell", tarptautinė farmacijos įmonės BTG, verslo paslaugas teikiančios "Firstsource", kreditų vadybos bendrovės "Lindorff", verslo paslaugas teikiančios "Transcom Worldwide", "S3 International", kompiuterinių žaidimų kūrėjos ir platintojos "Electronic Arts" atstovai.

Forumo dalyvių sąraše – atstovai iš Armėnijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Kinijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Vengrijos, Indijos, Italijos, Latvijos, Maltos, Naujosios Zelandijos, Slovėnijos, Ispanijos, Švedijos, Šveicarijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės.