Gali būti, kad verslininkai iš Lietuvos Rygos uoste įsigis privatų terminalą, kuris prie Dauguvos upės, šalia Rygos senamiesčio valdo per 13 hektarų teritoriją.

Paaiškės rugpjūtį

Kaunietis Raimundas Petrikas teigė dar nenorįs teiginių apie privačios kompanijos pirkimą Rygos uoste komentuoti, nes dar neaišku ar sandoris įvyks. Jis patarė pasiskambinti projektui vadovaujančiam klaipėdiečiui verslininkui Žilvinui Aidui Žilinskui. 

"Aš užsiimu tuo projektu, bet dabar išvykstu atostogauti. Manau, kad dėl terminalo Rygos uoste kažkas paaiškės rugpjūčio trečią arba ketvirtą savaitę. O kol kas daugiau nieko nenorėčiau komentuoti", – teigė Ž.A.Žilinskas.

R.Petrikas ir Ž.A.Žilinskas praeityje buvo susiję su skandalingai pagarsėjusiu EBSW koncernu.

R.Petrikas yra šio žlugusio koncerno vadovo Gintaro Petriko brolis.

Šiais metais žurnalo paskelbtame 250 turtingiausių lietuvių sąraše G.Petriko broliui Raimundui skirta 83 vieta, o šio žmogaus turtas yra vertinamas 25 mln. eurų. Nurodomas turto šaltinis – nekilnojamasis turtas, o pagrindinė pajamas nešusi įmonė – Kauno automobilių turgus (šaltinis: 2015 m. IQ TOP žurnalas Nr.3 ).

Krauna nedidelius laivus

Verslininkai iš Lietuvos rengiasi įsigyti vieną iš nedaugelio privačių Rygos terminalų "Extron Baltic". Preliminariai už šį terminalą prašoma apie 39 mln. eurų kaina. Bendrovės įstatinis kapitalas siekia 4,321 mln. eurų.

"Extron Baltic" krauna generalinius ir birius krovinius – metalus, pjuvenas, grūdus, medienos gaminius, žvyrą. Ji valdo 13,4 ha teritoriją šalia 147 metrų ilgio krantinės su 8 metrų gyliu. Bendrovė pritaikyta krauti palyginti nedidelius iki 10 tūkst. tonų talpos laivus.

Ji turi keturis palyginti naujus 2011 ir 2012 metais statytus 32 tūkst. kv. metrų dengtus uosto sandėlius ir 50 tūkst. kv. metrų atvirų sandėliavimo aikštelių.

2012 metais kompanija įsigijo naują ratinį 80 tonų keliamosios galios portalinį kraną. Bendrovei priklauso ir 2,5 kilometrų ilgio privatūs geležinkelio keliai, kurie įsilieja į "Latvijos geležinkelių" sistemą.

Terminalus parduoda nuolat

Įsigyti privatų Rygos uosto terminalą taikosi ir viena Kinijos uostų operatorė. Ar pavyks Lietuvos verslininkams atlaikyti vienos iš didžiausių Kinijos valstybinės uosto operatorės konkurenciją parodys laikas.

Pats faktas, kad Lietuvos verslininkai taikosi į kaimyninio Rygos uosto vieną iš 43 terminalų yra vertas dėmesio. Kyla klausimas, ar Klaipėdos uoste nėra vietų, kur galima būtų vykdyti krovą? Laisvų teritorijų Klaipėdos uoste nėra, o uosto bendrovių akcijų paketų pardavimas vyksta labai retai. Prieš kelis metus buvo parduota 30 proc. "Birių krovinių terminalo" akcijų. 2014 metais tarptautinio nekilnojamojo verslo kataloge buvo pasirodžiusi žinia apie terminalo Klaipėdos uoste pardavimą. Už 25 mln. JAV dolerių buvo siūloma parduoti terminalus prie 118-120 krantinių – buvusi "Klaipėdos hidrotechnikos" ir "Mabre LPC" dalis.

Rygoje uosto krovos bendrovių akcijų kapitalo judėjimas vyksta nuolat. Į rinką išmetama tai viena, tai kita bendrovė. Neseniai buvo parduota dalis naftos produktų krovos "Woodison terminal" akcijų paketas. Jį įsigijo Baltarusijos bendrovė "Belaruskaja neftenaja kompanija". Dėl azotinių trąšų terminalo akcijų įsigijimo Rygos uoste derasi ir Baltarusijos kompanija "Belneftechim".

Šiuo metu Europoje yra parduodama nemažai uostų veiklos kompleksų. Graikija pasiskelbė parduosianti Pirėjo ir Salonikų uostus. Juos norėtų įsigyti viena didžiausių pasaulio uostų ir laivybos operatorių "Maersk" kompanija.

Privatizacijai ruošiama daug Ukrainos uostų objektų. Dar neaišku, kaip bus "privatizuojami" Ukrainos uostai. Pasigirsta teiginių, kad uostų žemė ir kompanijų įranga liks valstybinė, o jos nuomininkai bus pasirenkami koncesijos pagrindu.