Skelbiama, kad antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje pagaminta 2,735 TWh elektros energijos, kai pernai tuo pačiu metu gamyba siekė 1,826 TWh.

„Išaugusi saulės ir vėjo elektrinių generacija rodo, kad ilgalaikės investicijos į atsinaujinančią energetiką duoda rezultatų. Tai – reikšmingas pasiekimas, rodantis, kad judame teisinga linkme. Auganti vietinė generacija stiprina mūsų energetinį saugumą ir mažina priklausomybę nuo išorinių veiksnių“, – pranešime cituojamas energetikos viceministras Airidas Daukšas.

Kaip praneša „Litgrid“, balandžio–birželio mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 59 proc. daugiau nei prieš metus, tuo metu saulės elektrinių generacija išaugo 43 proc., o hidroelektrinių – sumažėjo 36 proc. Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per antrąjį ketvirtį pagamino 42 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

„Elektros gamyba Lietuvoje toliau auga didėjant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams ir šiluminių elektrinių generacijai. 2024 metų antrojo ketvirčio pabaigoje vėjo ir saulės elektrinių instaliuota galia šalyje siekė 2885 MW, per metus ji išaugo trečdaliu ir pasiekė 4341 MW“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Taip pat bendrovės duomenys rodo, kad per paskutinius tris mėnesius, pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Lietuvoje pagaminta elektra užtikrino 91 proc. šalies poreikio, kai tuo metu pernai šis santykis siekė 61 proc.

Antrąjį metų ketvirtį Lietuvoje 70 proc. pagamintos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių išteklių, o tai sudarė 64 proc. visos šalyje suvartotos elektros. Tuo metu šiluminių elektrinių gamyba per metus išaugo 99 proc., o hidroakumuliacinių – 3,3 proc.

Elektros vartojimas augo 2 proc.

Anot bendrovės, antrąjį metų ketvirtį galutinis elektros vartojimas Lietuvoje augo 2 proc. ir siekė 2,650 TWh, kai tuo metu pernai buvo suvartota 2,609 TWh elektros.

„Litgrid“ vadovas R. Masiulio teigia, kad labiausiai vartojimas augo gyventojų ir paslaugų sektoriuose.

„Turint omenyje, kad šalyje sparčiai auga gaminančių vartotojų skaičius, elektros įrenginių naudojimas namų ūkiuose ir įmonėse didėja dar labiau, nei rodo turimi duomenys, kadangi gaminantys vartotojai dalį paros laiko energija apsirūpina patys ir mažiau jos suvartoja iš tinklo“, – pranešime cituojamas R. Masiulis.

Fiksuojama, kad balandžio–birželio mėnesiais gyventojai sunaudojo 4 proc. daugiau elektros nei pernai. Tuo metu paslaugų sektoriuje vartojimas augo 1 proc., o pramonės sektoriuje – 0,4 proc. Bendras elektros energijos poreikis šalyje, į kurį įskaičiuojamas hidroakumuliacinių elektrinių ir kaupimo įrenginių užkrovimas bei technologinės sąnaudos, išaugo 1,6 proc.

Mažėjo importas, tačiau augo eksportas

„Litgrid“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą importuota 1,184 TWh elektros energijos, o tai yra 10 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas siekė 1,310 TWh. Nors bendras importas mažėjo, pranešama, kad iš Švedijos balandžio–birželio mėnesiais importuota 9 proc. daugiau elektros, taip pat 22 proc. augo importas iš Latvijos.

Tuo metu iš Lietuvos buvo eksportuota 0,876 TWh elektros energijos – 58 proc. daugiau nei praėjusių metų antrąjį ketvirtį.

Skelbiama, kad didžiausią elektros eksporto dalį sudarė eksportas į Latviją, per metus jis augo daugiau nei 3 kartus, nuo 0,143 iki 0,474 TWh.

Elektros energijos prekyba su Baltarusija nevyko nuo 2021 m., o su Rusija – nuo 2022 metų. Šių metų vasario 8 d. Baltijos šalims atsijungus nuo Rusijos valdomos IPS / UPS elektros sistemos ir vasario 9 d. įgyvendinus sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais, elektros mainai su trečiosiomis šalimis nėra galimi.