LVK prezidentas Andrius Romanovskis teigia, kad trumpalaikis sprendimas gali atbaidyti investuotojus, branginti paskolas verslui.

„Reikia išmintingai įsivertinti, ar šis trumpalaikis siekis valstybei surinkti daugiau mokesčių nesukurs ilgalaikių neigiamų pasekmių – ar mes tikrai norime parodyti investuotojams, kad bet koks sektorius gali būti per kelias savaites apkrautas naujais mokesčiais surandant priežasčių pateisinti skubą? Ar tikrai norime verslui rekordinių palūkanų aplinkoje dar labiau branginti paskolas?“, – konfederacijos pranešime teigia A. Romanovskis.

Siekdama atkreipti dėmesį į galimą laikinojo solidarumo įnašo neigiamą poveikį konfederacija kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, finansų ministrę Gintarę Skaistę ir Lietuvos banką.

LVK požiūriu, priėmus šį mokestį būtų nustatytas pavojingas precedentas, kad ateityje gali būti nustatomos diskriminacinės sąlygos ne tik konkrečiam ekonomikos sektoriui, bet ir konkrečioms įmonėms ar jų grupėms, iškraipyti konkurenciją.

Pelno mokesčio bei Laikinojo solidarumo įnašo įstatymų pataisos numato, kad solidarumo įnašas būtų taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 ir 2024 metų pelno mokestį ir galiotų iki 2025 metų birželio 15 dienos. 

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4–5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.

Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.