„Dabartiniame etape tai tiesiog yra per ankstyva, kol mes neturime duomenų, koks yra poveikis. Aišku, noro teikti kažkokių dosnių papildomų siūlymų, ypač iš opozicijos, galbūt ir yra, tačiau turime galvoti apie tvarius sprendimus (...). Reikėtų ne tik bandyti būti gerais tam tikru metu, bet ir spręsti iš esmės problemas“, – LRT ketvirtadienį kalbėjo ji.

Anot ministrės, Vyriausybė 2022-ųjų biudžete yra numačiusi įvairias priemones kovai su infliacija didinant pensijas, skiriant išmokas vienišiems asmenims, sparčiau, nei numato įstatymai, indeksuojant tikslines išmokas, išplečiant šildymo kompensacijų gavėjų ratą ir pan.

„Biudžetas įsigaliojo tik sausio mėnesį, kai kurie žmonės, kaip teisingai sako ir finansų ministrė, efektą pajus galbūt gavę didesnes pajamas tik vasarį. Mes taip pat turime kelti klausimą, kiek laiko truks pati infliacija, ar tai bus trumpalaikis dalykas, ar užtruks šiek tiek ilgiau. Tai jeigu Vyriausybė matys, kad metų viduryje yra poreikis papildomoms priemonėms, tikrai jos bus svarstomos, jos bus pateiktos, apie jas bus diskutuojama“, – sakė M. Navickienė.

G. Nausėda ketvirtadienį pranešė siūlantis didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų bei mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms pažeidžiamoms visuomenės grupėms – pensininkams, daugiavaikėms ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms.

Anot prezidento, jo pasiūlytoms priemonėms gali prireikti apie 150-200 mln. eurų, kurie, pasak jo, bus surinkti papildomai į biudžetą dėl išaugusios infliacijos.

Ministrė, kaip ir kiti politikai, pabrėžė, kad prezidentas siūlymą dėl 100 eurų vienkartinių išmokų pristatė tik per spaudos konferenciją, bet neužsiminė apie jį susitikime su Ministrų kabineto nariais ir kitais politikais, verslo, institucijų atstovais.

Pasak ministrės, reikėtų atlikti detalesnius skaičiavimus, kiek biudžetui kainuotų G. Nausėdos siūlymai.